pagynėti reikšmė

Kas yra pagynėti? pagynė́ti tr. 1. pavaryti, nuginti: Šuo šunį pagynė́[jo] J. Baltaragis pagynėjo šunį Žem. Kiti, pagynėję piemenis, griebė jaučius rš. 2. pasivyti: Aš dar tave pagynė́siu, nebijok Vkš. 3. plg. gynė́ti 2: Jau rugelius pjaut pagynė́jom Dg. Reikia pagynėti puodai mazgot Al. Pagynė́jo aštuonias klases Bn. Viena mergyštė septintą (septintus metus) gynė́[jo], kita penktą pagynė̃s Arm. Mano vargelis dar nepagynėtas Rtn. Teip ir liko tiej namai nepagynėti ik šiai dienai TŽI133. Pagynėjau mano darbus MŽ448. | refl.: Vakar pasigynėjo senieji metai Gmž. Idant vargai ir darbai veikiai pagynė́tųs DP542. Kada mes pasgynė́sim su rugiais (baigsim pjauti rugius)? Pls. 4. privarginti, nukamuoti: Kojas pagynė́[jo] (pakirto), rugius pjoviau Smn. | refl.: Pasgynė́si prie tokio sunkaus darbo Rod. Pasgynė́j[o] verkdamas vaikutis Lp. \ gynėti; apgynėti; dagynėti; išgynėti; pagynėti; užgynėti