pakanktė reikšmė

Kas yra pakanktė? pakañktė sf. ppr. pl. (2), pãkanktė (1) Rz 1. Akm, Jnšk, Pn, Upn, Pc, Srv šikšna ar virvė lanko galui prie pavalkų priveržti, ieva: Jei stangrus lankas, reikia ir pakankčių stiprių Lž. Pãkanktės įvertos ing kamantus Žml. Kad daugiau per mano lauką nevažiuotum: pakanktès nukaposiu! Šl. Dėl to kinklankio trumpos pakañktės J. Kai vadelės viršuj, tai pakanktès labai pielavoja Št. Įtempk pakanktes gerai, kad neišsikinkytų Ssk. Kokia čia pakañktė – vienkartėlė buvo Lnkv. Sartokas tai bent arklys: jam aba pakañktės trūks, aba par visokias peklas vežimą ištemps Klov. Kai siauras lankas, tai pãkanktės taip visą laiką ir kaba palaidos Ps. Uždėk pakanktę – matai, atsileido Rm. 2. Als, KlvrŽ nuo pavalkų į branktą atsieta virvė ar šikšna, už kurios traukiamas vežimas be ienų, viržis: Viena pakanktė nutrūko, o kita nusmuko nu brankto Lc. Sunkiam vežimuo vežti reik stiprių pãkankčių Plt. Taip sunkus buvo vežimas, jog ir pãkanktės sutrūko Slnt. Viena ąžuolinė voga, arba branktas, plačiai kėtė pakanktes ir neleido joms brūžuoti šonų Vaižg. Ši liepos galūnelė išmokys darbelio, ta šikšnos pakanktelė priduos razumelio Sd. Aš tau kumet paimsiu pakanktę! Skd. ^ Viena pakankte netolie tevažiuosi Šts. 3. Slm žr. pakankas 1: Su virvine pakanktè ilgai neakėsi Ppl. Aš šiandiej nepabaigiau akėti skersinės dėl to, kad akėčių pakañktė nutrūko Kp. ◊ pakanktès daužýti smarkiai pulti prie darbo: Nebijok, nepasižeis – pakañkčių nedaũžo Brs.