panėšėti reikšmė
Kas yra panėšėti? panėšė́ti, panė̃ši (pànėši, -ė́ja), -ė́jo intr. 1. būti panašiam: Į kits kitą pànėš KI43. Jis labai į tave panėši J.Jabl. O aš, kukliai apsirengusi ir nedrąsi, panėšėjau į pabėgusią iš dirbtuvės [darbininkę] LzP. Mūsų visi an močią panė̃ši Sdk. Jelenis (elnias) tepgi pànėši ing briedį Azr. Juokas dažnai panė̃ši į tiesą NdŽ. 2. darytis panašiam, panašėti: Orai panėšėja an šaltį Zr.
1 panėšė́ti 1. tr. OG296, Trg, Vl, Užp, Vlk kiek panešti: Na, tai kabykis an manęs, tai aš tavę panešėsu BsPIV47. Bobutė padavė jam šakų glėbį, o jis ir panešėjo lig gryčelės LTR(Dkk). Panėšė́k kašelę in aną pušelę Vrn. Kad tu manę panešė́tum Nmč. Vieną laukeliu palydėjau, antros vainikėlį panėšėjau (d.) J.Jabl. 2. tr. smarkiai bėgant pavežti, patraukti (apie arklį): Kap kumelė jį panešė́j[o], tai indėjo laužtukus Alv. 3. tr. savo judėjimo jėga kiek pavaryti, pastumti: Kur malūno ratą pasuksim, kur laivą panėšėsim Mš. 4. refl. pasiryžti, užsimoti: Jei jau pasinešė́jęs ką dirbt, netrukdyk Srv. 5. refl. NdŽ pasukti, pasinašinti kuria nors linkme. ◊ kùkštera (kukùrių) panešė́ti Lkv nešti vaiką ant sprando ar ant nugaros. \ nėšėti; panėšėti
2 panėšė́ti, panė̃ši, -ė́jo intr. būti panašiam: Vaikas labai panėšė́jo į motiną DŽ. Į ką jis panė̃ši – šitas vaikytis! Alk. Juokas dažnai panė̃ši į tiesą NdŽ. Kaip tik jis atkišo bonką, giltinė išlindo sudžiūvus teip, jog nepanešėjo į žmogų BsMt124. \ nėšėti; atsinėšėti; panėšėti; užnėšėti