piltinis reikšmė

Kas yra piltinis? piltìnis, -ė adj. (2), pìltinis (1) 1. sukastas, supiltas: Pìltinis kalnas Als. Gružas piltìnis VĮ. Čia būtinai buvo reikalingas dirbtinis piltinis kelias rš. Akmens gadynės gyventojai rengdavo savo būstus vandenyse ant piltinių žemės salų rš. Palangos parke rūmai pastatyti ant piltinės terasos rš. 2. NdŽ praskiestas, galimas pilte pilti, lieti (apie durpes): Piltinės durpės smarkiai skiedžiamos vandeniu ir maišomos tam tikroje duobėje EncVII243. 3. verdamas šaukštu pilant skystą tešlą: Pìltinė putra, arba lekšalynė Tv. Tokią pìltinę putrą ir išverdi minkštais kleckais Škn. 4. nulietas (apie žvakes): Pìltinės žvakės (daromos, pilant žvaktaukius ant dagties) J.Jabl. 5. pilte pilamas: Piltinis krovinys ETŽ.