pliauska reikšmė
Kas yra pliauska? 1 pliauskà sf. (4, 2) 1. Q300, Kos50, Vkš, Dkš malkoms supjaustyto ar ir suskaldyto medžio gabalas: Kaladės skaldomos pliaũskomis Bgs. Davė porą pliaũskų – kurk pečių Alk. Supjoviau kelias pliauskàs, tai malkos šiai dienai užteks Vrn. Miškuose malkas skaldo į pliauskàs Gr. Gali ir tu vieną kitą pliaũską perskelt Trgn. Pamesk dar kelias pliauskas po pečiu Paį. Užmesk kelias pliauskàs, kad išsikūrentų greičiau Slk. Atnešė klėbį pliauskų Yl. ^ Papečėj pliauskà (liežuvis burnoje) Ad. Viena pliauska dvi krosnis iškūrena (karvė nosiaskyles liežuviu laižo) Škn. ║ Mšk, Grž, Žgč, Srv pagalys skaloms skelti, skalinis: Iš to beržo būtų puikių pliauskų̃ Up. Iš pliauskos skaldo balanas J. 2. skala, balana: Eglė subirsta į pliauskas pjaunant, išsiskaldo pagal metūgių suaugimo Ggr. Uždek tą pliaũską i pašviesi Lkv. | Įlindo pliauska (skalelė) į pirštą, kad ir ištraukt negaliu Nv. 3. J.Jabl(Als) atskilusi akmens dalis, skeveldra. ◊ iš pliauskų̃ dalýtis muštis: Su vyru nedalijáus iš pliauskų̃ Grd.
2 pliáuska scom. (1) NdŽ; MitI231 žr. pliauška 3: Prasidėjo su visokioms pliáuskoms – ir galo nebūs KlvrŽ.