pošnia reikšmė

Kas yra pošnia? ×pošnià (brus. пaшня, l. pasznia) sf. (2) Prn, (4) Trgn, póšnia (1), põšnios pl. (2) 1. laukas, dirva: Šįmet pusė põšnios nesėta liko Dkš. Eisiu popiet artie pošnios Slk. Šiandie vesime karves ganytis į põšnią (į lauką, kur seniau buvo dvaro ganyklos) Gdl. Tie žmonės veža iš dvaro póšnios javus Lzd. Laukas jaunas, tai tik tris pošniàs pasėjau: vieną bulbų, vieną avižų ir vieną rugių, o daugiau nieko Vlk. Tėveli mano, širdele mano, kas tau užars pošnelę, tą juodą dirvelę? (d.) Trak. Kap aš jojau per tėvo pošnelę, linksta virsta rugiai kviečiai ant mano žirgelio (d.) Pns. Gana mokinot mus, savo vaikelius, kaip darbeliai dirbtie, pošnelę įžiūrėtie TŽI282. 2. sing. Dg, Ds, Plš javai, pasėliai: Menka šiemet pošnià: keža keža ir vis ant vietos Trgn. Jau pošnià paskėlė, avių nereikia leist be piemenio Arm. Ale tu šiemet pošnios prigriovei kaip dvaro ponas Ktk. Niekur nemačiau tokios pošniõs kaip jų Lkm. Išversčian maišan nepilk – pošnia nederės (priet.) LMD. | pl.: Tai vėl svajoja apie girias siūbuojančias, apie pošnias banguojančias V.Krėv. 3. sing. Šmn turtas, gėrybė: Kas yr šitoj jo gryčelėj, tai ir visa pošnià, daugiau nieko nėra Ds. Tiek pošnios sudegė! Jž. 4. pl. prk. daugybė: Šaltas buvo pavasaris, tai pašaro šiemet ne põšnios Šk. Jiems ir duonutės ne põšnios Šk. Vokietijoj yra põšnios pievų Jnk. | sing.: Mūsų lauko ne kokia pošnia, tai greit apdirbam Mlt.

pošnia junginiai

• Pošnia (Lazdijai)