prašinėti reikšmė
Kas yra prašinėti? prašinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. prašyti: 1. K Ans prašinė́ja šieno J. Arklių prašinė́t nereikia Pgg. Jis muistėsi šalia manęs, mindžikavo, niurnėjo, išbėgęs iš eilės, prašinėjo bedarbius užrūkyti rš. Kad dar aš galėtau, tai argi aš jūs prašinėtau?! Lp. Prašinė́[ja]u, prašinė́[ja]u, i nenupirkai lenciūgo Dglš. Šarka šokinėjo, rūtų prašinė́jo (d.) Dkšt. Kitų prašinė́jo žiūrėt bičių Drsk. Prašinėjo, idant užeitų ir išgydytų sūnų jo brš. Dabar jau jie, nieko netekę, eina prašinėt duonos BsPIV5. Tegul palangėmis duonos prašinėja PK87. ^ Geriau savo turėti, negu kitą prašinėti KrvP(Lš). 2. Prašinė́[ja] svečius į vestuves Krš. Pereklė galėjo vadinėti prašinėti, kiek norėjo, bet žąsyčiai jos neklausė I.Simon. | refl.: Prašinė́jas į svečius, o netura su kum pavaišinti Krš. ║ refl. kviestis vieniems kitus į svečius: Juk mama neleido su sodiškiais prašinėties! Žem. 3. NdŽ Aplink stalą vaikštinėja, valgyt prašinė́ja DrskD225. Prašinėja visus valgyt LKT380(Kč). \ prašinėti; atprašinėti; įprašinėti; išprašinėti; paprašinėti; perprašinėti; prisiprašinėti; suprašinėti; užprašinėti