priešybė reikšmė
Kas yra priešybė? priešýbė sf. (1) DŽ, priešỹbė (2) NdŽ 1. priešingas, visiškai nesuderinamas dalykas, reiškinys, sąvoka ir pan.: Priešybių susidūrime gimsta tiesa sp. Dialektinė materialistinė pažiūra pačioje raidoje mato priešybių vienybę (sov.) rš. Vienas dalykas kitam gali būti priešybė ar prieštara FT. Kapitalistinė kooperacijos forma istoriškai vystosi kaip priešybė valstiečių ūkiui (sov.) rš. Kylant gyvenimo kultūriniam lygiui kaime, naikinama priešybė tarp miesto ir kaimo sp. Tarp Vilniaus peizažo ir paties miesto nėra jokios priešybės rš. Romantizmas nėra realizmo priešybė rš. Kiekvienas dažnai jaučia savo viduje visokių priešybių Vd. 2. priešingybė, antonimas: Būdvardžio storas priešybė ... yra būdvardis plonas KIK3,35. 3. kas priešiška: Sergėk mus nuo visokios priešybės A.Baran.