priešpilnis reikšmė
Kas yra priešpilnis? 1 príešpilnis sm. (1) K, Srv, prýšpilnis (ž.) (1) Brs, Užv, Krš mėnulio fazė prieš pilnatį: Ans liuobėjo sėti į prýšpilnį Prk. Priešpilnis mėnesėlis sušvytruoja tarp medžių šakų I.Simon. Tartum apdilęs sidabro pinigas dangumi riedėjo priešpilnis, skleisdamas šaltą blausią šviesą J.Avyž. Iš pradžių pusė mėnulio, paskui po pusei – príešpilnis, pilnatys i delčia Alvt. Kad príešpilnis, tuokart penas žąsys J. Pasėk príešpilny ridisiukus, tai daugiau mezga, ant jauno – tai tik į lapus eina Žgn. Į prýšpilnį daugiau javus sėdavo Grd. Aš príešpilny gimęs Ppr. Gyvulį reikia pjauti priešpilny, kad mėsa būtų skalsi LTR(Rs). Reikia likti priešpilnyje [teliukus veislei] LTR(Ppl).
2 príešpilnis, -ė adj. (1), prýšpilnis (ž.) (1) pilnokas: A pilną pilti? – Ne, prýšpilnį Šts. Helena mato, kaip švirkštas iš lėto pildosi, jau pusė, jau priešpilnis jis – jau pilnas I.Simon.