pusinis reikšmė
Kas yra pusinis? 1 pùsinis sm. (1) NdŽ pusbutelis: Duok pusinė̃lį arielkos Lzd.
2 pùsinis, -ė adj. (1) DŽ, pusìnis (2) 1. KlvrŽ susidedantis iš dviejų pusių, dalių: Verdant pusinę košę pirma išverdamos bulvės, jos nusunkiamos, sugrūdžiamos ir vėl palengva virinamos, pripilant po truputį miltų rš. Pusìnė košė – pusiau bulvių, pusiau miltų Šts. Pusìniai raiščiai tokie, kur baltų siūlų daugiau, o raudoni žičkai tik įžaibstyti Dr. ║ padalytas per pusę: Pusinis rąstas J. ║ apimantis pusę: Pusìnė nuotrauka Nmk. Pusinė nata MuzŽ. 2. dalinis, ne visiškas, paviršutinis: Akių raumens paralyžius esti visiškas arba pusinis P.Aviž. | Pusinėmis priemonėmis nepadėsi rš. Nė vienas jos jausmas nebūna pusinis rš. 3. Rod dviem pusiau priklausantis, dviejų laikomas, naudojamas: Atskiri feodalai reikalavo atiduoti pusinį medų ir nuo sodybinių bičių rš. Mūs pùsinės bitės prinešė daug medaus Mrc. Darbininkai jiems dirba iš pusės, nieko savo neturėdami: net padargai ir inventorius esą pusiniai Vaižg. Mūs girnos buvo pùsinės Lp. ^ Dieve, jau ir jo gyvenimas – kaip pùsinio arklio! Trgn. 4. viduryje, centre esantis: Auga Europoj pusinėj P. 5. Als kiek trumpesnis, mažesnis: Būčio nusipirkusi kokį žiurstą pusìnį Grg. Tos pusìnės staklės, nėr trečių šlaunių Pvn. Pusinẽliai šepečiai vilnoms šukuoti Šts.
3 pùsinis, -ė smob. (1) žr. pusininkas: 1. Sdk, Ml, Tt Vis tiek, laukas reikia išleisti pusei – Mikas ir pusinį jau surado V.Krėv. Ana šiemet gal nedirbs pati žemės, pùsinį pasims Skdt. Jai pùsiniai žemę ankrutėdavo Švnč. Anas su sa[vo] pùsiniu mušas ir mušas Vrnv. Blogai, kai reikia žemę pusiniui duot dirbti Rk. 2. Knv, Dkš Mes pùsiniai buvom, turėjom pusę valako Rud. Tas pùsinis turi daugiau arklių, nekap valakinis Mrc. Šiuosmet pavasarį ir pùsiniai duonelės pritrūko Rod.
4 pusinis, -ė adj. SD138, N susijęs su pusiu, vasariu.
pusinis junginiai
- Pušinis keliaujantis kuoduotis, Pušinis kryžiasnapis, Pušinis ožiaragis, Pušinis sfinksas