raira reikšmė

Kas yra raira? ráira sf. (1), rairà (4) šnek. 1. blevyzga: Kad pradėsme mes tau visas rairas rairuot, tai ir popierio pristigsi Tvr. Klauso anas jo rairõs Prng. 2. scom. plepys, niektauza, tuščiakalbis: Ką čia niekus tauški, ráira! Kp. Nei tu klausyk tos rairos, nei niek – vieną dieną tą sako, kitą – kita Vj. Rairà senis, ir tiek Ds. Ką čia suprasi, ką raira šneka Svn. Iš šito bernioko tai rairà neregėtas: plepa i plepa, nėra i perstojimo Ml. Jis toks ráira – jo nesupaistysi! Rm. ^ Rairà raĩrą susiranda Ds. 3. scom. paikas, lėtas žmogus, vėpla, užuomarša: Karalius dyvijas, kaip tokia raira galėjo sūnui patikt, bet ne ką paveiksi, kad ir raira, ale marti (ps.) Trgn. Ei tu ráira, ráira, kad ne tu, būtumėm senai išvažiavę, ką tu ir veikei!? Dbk. Ko tu čia rairoji kai raira? Ds. ◊ ant rairõs užeĩti atsiminti: Neužẽjo ir an rairõs, kad šiandie šventa Trgn. Nu, užẽjo in rairõs, tai ir paklausiau Ktk. Neužejo an rairos ir nenupirkau LTR(Vj).