rastinis reikšmė

Kas yra rastinis? 1 rastìnis, -ė adj. (2) K, rastinỹs, -ė̃ (3b) NdŽ 1. rastasis: Šitas peilis rastìnis Sb. Da čia mano rastìnė padkava Rm. Tas medis rastinỹs del dišliaus J. Abudu tuos rastinius pinigus nusinešė į girią BsV65. Pavogtus daiktus arba rastinius nenor ataduoti P. Kūdikis rastinis R140. Rastinius vaikus šelpia ta bendruomenė, kurioje jie yra gavę pilietybę rš. 2. nesantuokinis ar gimęs iš ankstesnės santuokos: Tas jojo rastìnis sūnus Vn. ◊ rastìnės diẽnos metas prieš gimdymą: Ana sunkiame buvo, jau rastìnės diẽnos buvo Lz.
2 rastìnis, -ė smob. (2) Knv, BM84(Brž), rastinỹs, -ė̃ (3b) Lk 1. Q184, Lex178, R, MŽ, LMD(Kb) žr. rastinukas: Tas kūdikis yra mano rastinỹs J. Ar rastinỹs sveikas auga? Brs. Tu ma[n] kūdikį nedovanojai, dabar aš tau parnešu nors rastìnį Jrk85. Vaikų prieglaudose nebeužtenka vietų rastiniams ar pamestiniams rš. Skurdu rastìniui – nei savų, nei namų Ds. 2. MitI19(Rg), Knv, Ob, Vn nesantuokinis ar ankstesnės santuokos vaikas (kitam vyrui, kitai žmonai): Nors jau jos namie buvo ir rastìnis, bet jis ją vis tiek ėmė Žvr. Ana [, ištekėjusi už našlio,] du rastinius užūklėjo Ds.