ruožtas reikšmė

Kas yra ruožtas? rúožtas sm. (1) žr. 1 ruožas: 1. DŽ, NdŽ. ║ bruožas: Konferencijos bendras ruožtas rš. 2. Kraujo ruožtai bėga per smakrą rš. | Vėjui perbraukus per vandenį, palikdavo siauri, ilgi, it išakėti vandens ruožtai A.Vien. 3. Nm žr. 1 ruožas 4: Iki pietų gerą ruožtą nupjovėm Snt. Šituo rúožtu viską išdegino Vlkv. Rúožtais (vietomis) bulvių yr, rúožtais nėr Ig. | Daugoka kalbos dalykų šiam rašiniui imuos ir iš to mūsų krašto ruožto, kuris sudaro vidurį tarp žemaičių ir mūsų rytų aukštaičių kalbų J.Jabl. 4. žr. 1 ruožas 5: Ir čia tarpais (daiktais, rúožtais, vietomis) lyja J.Jabl. Rúožtais kriuša byra, turbūt pradės ir snigtie VšR. Ruožtais užeina lietus, tai vėl saulutė šviečia Ss. Anuo rúožtu daug palijo Dkš. | Mūs darbas – tai ne darbas, tai tik palytėjimas darbo ruožtais, paviršium, išvirkščiomis rankomis V.Kudir. 5. laiko tarpas: Gal užeis toks rúožtas atimt bites Gs. 6. žr. 1 ruožas 9: Puolamųjų veiksmų ruožtai yra žygis, artėjimas, puolimas, ataka ir t.t. rš. 7. NdŽ žr. 2 rėžtas 1. 8. N, [K] žr. raižtas: Raižtas, ruožtas dangaus žvėrinis (Zodiakas) R350, MŽ469. ◊ sàvo rúožtu DŽ 1. DŽ1 nieko nepaisant, savarankiškai, įprasta tvarka: O, kad aš būčiau sàvo rúožtu, būčiau sutarkavus ir iškepus Skr. Jis eina sàvo rúožtu J.Jabl. Savo ruožtu sukasi, kaip išmanydamas rš. Jis kalbėjo savo ruožtu rš. 2. atsakant, reaguojant į kokį kitą veiksmą: Ir aš savo ruožtu paklausiau, ką jis čia veikia rš. Jie savo ruožtu pirmiausia reikalavo papasakoti, kas nauja Obeliuose rš. Šitie asmenys savo ruožtu gali perrašyti vekselį rš. Kam skambinai? – paklausiu, kai grįžta. – Turi pinigų? – savo ruožtu jis paklausia V.Bub. víenu rúožtu iš karto, su sykiu: Puolantieji daliniai vienu ruožtu puls ir priešo saugą, ir priešo pagrindinę poziciją rš.