siaubūnas reikšmė

Kas yra siaubūnas? 1 siaubū̃nas sm. (2) Š, DŽ; L slibinas: Tuojau atvyko didelė daugybė siaubūnų (smakų), kurie iš savo nasrų ugnia spjaudė J.Šliūp. Staiga lyg milžiniškas siaubūnas iš už regračio pasirodo palšis audros debesys J.Jan.
2 siaubū̃nas, -ė smob. (2) 1. Rtr, DŽ kas siaubia, niokoja, naikina, siaubėjas: Ateis diena – nė apsižiūrėt tie siaubūnai nespės, kaip jau maiše atsidurs! rš. Aš žengiu per negyvuosius griuvėsius ir vaizduojuosi, kad minu po kojomis praeitį, tą baisią, tą šlykščią ir visai dar netolimą praeitį su visais jos siaubūnais I.Simon. Bailiai, savavaliautojai, siaubūnai padeginėja namus, naikina gėrybes J.Gruš. 2. kas šėlsta, dūksta, siaučia, siaubia (ppr. apie vėją): Naujas ateina smilčių siaubūnas, apgali gyvą žemelę ir veik aplinkui užtraukia dykumos viešpatystę V.Kudir. Sujudo žemė motinėlė iki savo gilaus dugnelio, prikėlė siaubūną sūnelį, vėtrą seselę rš. Kilo vėjas siaubūnas rš. Prieš siaubūnes audras tu sparnus ištiesęs S.Nėr.