sielvartingas reikšmė
Kas yra sielvartingas? sielvartìngas, -a adj. (1) K, Rtr; H, R, N, M, L, Ser reiškiantis sielvartą, sukeltas sielvarto: Baudžiavos laikų dainos yra sielvartìngos DŽ. Laimė miršta – palieka skausmas, sielvartinga mirties rauda A.Vencl. Nuogas, grakštus Veneros kūnas, o jos akys liūdnos, šypsena sielvartinga rš. ║ teikiantis sielvartą: Laužė Eglę kančia, sielvartinga dalia S.Nėr. ║ apimtas sielvarto: Puolu kojump tavo žmogus sielvartingas KN53. Nuramintojau sielvartingų MKr39. Abejotinus tikrina, sielvartingus ramina SE218. Dūšia mano yra sielvartinga iki smerties BtMt26,38. Kaipo sielvartingi, bet visados linksmi Ch12PvK6,10. sielvartìngai adv.; L: Ji verkė sielvartìngai DŽ. Motina vėl sielvartingai palingavo galva V.Myk-Put. Poetas sielvartingai išgyvena vidinio pasaulio krizes rš.