sietuva reikšmė
Kas yra sietuva? sietuvà sf. (3b) Rtr, DŽ, NdŽ, Kv, Šv, Lkv, Ll, Klp, Šts, Šn, Gl, Gs, Srv, Št, Sb, Alks, Ps, Km, (3a) Š, siẽtuva (1) J, Brs, Grdm; JbL212, D.Pošk, S.Dauk, P, Kos122, M, RtŽ, E, Prk gili, plati upės vieta tarp dviejų rėvų arba tarp staigių vingių: Kur gili [upė], tai sietuvà Skdv. Sietuvà panaši an bliūdą Krns. Pati sietuva upės R258, MŽ344, K. Į tas siẽtuvas liuobam eiti plaukyti Mžk. Perplaukė par siẽtuvą Kp. Neplauk į siẽtuvą, kad nenuskęstumi Kal. Puolė į upę ligi kaklo į dideles sietuvas PP40. Sietuvõn merkia linus Zr. Ten buvo dideliausios gilybės, siẽtuvos – arklius liuob plukyti Pln. Vidauja vasarą išdžiūsta, tik sietuvosè lieka vandens Šmk. Siẽtuvo[je] bažnyčia yr nuskendusi DūnŽ. Siẽtuvos kame dar liuob būs, da liuobam vėgėlių sugauti Trk. Kitur Also[je] būdavo sietuváičių – ve tokios gelmikės Šmk. Kad važiavau par girelę, par šią gilią sietuvė̃lę, nuskendo mergelė, atlikau našlelis JV604. | prk.: Tėškei mane nelaimių sietuvon rš. Joje (toje muzikoje) nėr ašarų, tik skausmo sietuva rš. ^ Ilgos kiaulės kaip sietuvos Varn. Tasai vyras buvo lyg tyli sietuva, pilna slėpinių Vaižg.