šiūra reikšmė

Kas yra šiūra? 1 šiūrà sf. (4) NdŽ 1. sing. su valymu, šiūravimu susijęs darbas: Prieš šventes daug šiūrõs Vdžg. Šiandien tai turėjau šiūros kiek tik gana Skr. 2. NdŽ lėtas darbas. 3. Lzd, Bd žr. 1 šiūrė: Nuspirkom arpą, tai geriau išvėtis kai su šiūrà Srj.
2 šiūrà scom. (4) pašiūrėlis, čiūra, sustirėlis, šiuris: Vilkas jo klausiąs: – Šiūra, tai kodėl tu toks sudžiūvęs? Sln. ^ Vaikščioja susitraukęs kaip šiūrà Pžrl.
3 ךiū́ra (vok. dial. schû(we)r) sf. (1) Rtr, NdŽ, šiūrà (4) Lzd 1. NdŽ, Kt smarkaus vėjo, lietaus, sniego šuoras. 2. Rtr, NdŽ, KŽ, Lkš prk. padūkimas, šėlas: Kai užeina jam kokia šiū́ra, tai sunku ir susišnekėti su juo (tik trankosi, siautėja, ūžauja) J.Jabl. Užeina jiem tokia šiū́ra – uždraudžia eit Kt. ║ didelis noras: Tai užėjo šiū́ra ženytis! Vlkv. 3. Alk, Plv prk. barimas, baudimas: Aš jums dar surengsiu šiū́rą! Vlkv. Tai buvo jiem šiū́ra, ka tėvas užklupo! Bgt. 4. Lzd, Alvt prk. maišatis, sąmyšis, triukšmas: Ša, vaikai, nustokit šiū́rą kėlę! Vlkv. Pas juos dabar baisi šiūrà, nei nesirodyk Pžrl. 5. Plv, Vlkv nelaimė, bėda, neganda: Kad jam kokia šiū́ra užeitų! Snt. Išliuosuos mus bent nuo nešlovės – patiems užsidėti šiūrą ant sprando! TS1899,3.