šleivas reikšmė

Kas yra šleivas? šleĩvas, -à adj. (4) KI195, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Gs, Škn, Pnm; Ak, L kreivas, kleivas, šlyvas (ppr. apie kojas): Į vidų šleivà šlaunis MedŽ124. Maži vaikai dažnai šleivõm kojom – sunkiai paeina Srj. Koja kreiva, šleivà, kur eini, tę griūvi Kpč. Kojelės šleivos, akelės žvairos, tai ne tiesaus stogelio LTsI62. Vienas tarp jų toks kreivas su šleivom kojom BsMtI53(Brt). šleivaĩ adv. NdŽ, DŽ1: Šleivaĩ kojas stato Dbč. ║ Alv, Sdk kreivomis kojomis, kleišas: Kokios čia kiaulės: kreivos, šleĩvos, nudribę pilvai Jrb. Šleĩvas, kreivas bėris visom pusėm Kbr. Menkas te jau iš jo jaunikis: ir senas, ir šleĩvas, ir kreivas Krs. Šleĩvas, kreivas ir kuprotas [jaunikis] Gs. Vai tik ateina juodas kudlotas ..., šleivas vyžuotas LB139-140. ^ Šleĩvas – eiklus, šveplas – šnekus (iron.) Brb.