smalka reikšmė
Kas yra smalka? 1 smalkà sf. (4) DŽ 1. Plt, Brs, Kal, Kv, Grg, Prk, Grdm saulės neapšviečiama vieta, pavėsis, paunksmė: Žolė smalko[je] išstypusi paauga J. Kaip negerai, ka tie klevai auga pry daržo – anie daro didelę smal̃ką Kl. Po smal̃kai pasėjom, i nusmilko bulvės Plng. Didelio[je] smalko[je] tas agrastas y[ra], po obele LKT59(Ms). Girios juk ir oro nuodus sugeria, ir drėgmę, smalką išlaiko! LzP. Ta vieta [augynojui] tur būti laukymėj, saulėkaitoj ir teip ne ūksmėj ir ne smalkoje medžių S.Dauk. 2. J.Jabl(Als) tankynė, kur medžiai vienas kitą smelkia: Smalkõs giria, kur medžiai tankmė[je] J. Smalkõs medį iš tolo pamatęs pažinsi Kv. Šitas medis, matyt, smalko[je] augęs y[ra] Pln. ^ Tas jūsų vaikelis išblyškęs, išbalęs – kaip medelis, smalko[je] augęs Vvr. 3. susigrūdimas, susitelkimas: Smalka žmonių veselijo[je] J.
2 smalkà sf. sing. (4) žr. smalkės: Yra smalkos, gali galvą suimt Grž. Daug smalkos priėjo, ir galvas sugavo Sml.
3 smalkà sf. (4) 1. sing. J.Jabl(Vl, Ilg), Jrb, GK1933,135, GK1938,83, DŽ, NdŽ; I, M lakas antspaudams, butelių kamščiams užlakuoti: Seniai to žodžio laukė Giedrulis; tuojau smalką sugrūdo į delną, trinktelėjo ir kamštį lauk išmušė LzP. 2. P, LBŽ, P.Snar bot. toks kryžmažiedžių šeimos augalas (Cheiranthus): Geltonžiedė smalkà (Ch. cheiri) DŽ1.
4 ×smalka sf. žr. smaliukė: Smalka razžydo – pieno jau nebus LTR(Grv).