snudas reikšmė

Kas yra snudas? 1 snùdas sm. (2) Jrb, snū̃das (4) NdŽ, KŽ, DŽ1, Ds, Zr, Kv, snū́das BŽ128; Rtr 1. žr. 1 snaudulys: Tik atsisėdu, mani tuoj snùdas ima Šmk. Prieš saulės tekėjimą snū̃das paėmė, ir užmigau Slm. Man snùdas užejo, mane snùdas suėmė, eisiu miegoti J. Snū̃das ima, bus lietaus Trgn. Aš geriau to byzalo (alaus) negersiu – paskui mane tik snùdas ima Lkč. 2. BŽ128 žr. snudė 2. 3. scom. Slm, Trgn žr. 2 snudas: Ji tikra snùdas Nmn. Vienas vaikas labai žvalus, o jau kitas – tikras snū́das Vj.
2 snùdas, -ė smob. (4) Vlkv, Alv, snū̃das (4); N menk. snaudalius, apsnūdėlis: Eik, snùde, dirbt čia nesnaudus! Mrj. Nu, kelkis, snūde papelene! Jau darbas tau! LTsIII447.