streigti reikšmė

Kas yra streigti? streĩgti, -ia, -ė 1. tr. Š, Ser, NdŽ, FrnW, KŽ, Prl smeigti, besti, sreigti: Kur tu adatą streigì? Lz. Streigiaũ pjautuvą ir pusę piršto atnešiau Vrnv. 2. tr., intr. Š, Vlk, Pls, Bn mesti, sviesti: Kap streĩgia akmenį, tada jis smagus (greit lekia) Rdš. Boba dieduo kap streĩgė pagaliu! Šlčn. Streĩk apie žemę, kad neatsikeltų! Rod. | prk.: In kelines streigsi (priterši) iš juoko Šlčn. 3. tr. Arm palikti, mesti: Sūnus itas ženotas, ale pati streĩgė, pabėgo. Gerà nestreĩgt[ų] Šlčn. Nuvesk arklius ir streĩk Eiš. Višta iki šiol tai dar vedžiojo viščiukus, o dabar streĩgė – ir nors tu jai ką padaryk! Btrm. Tai ne čėsas, motule, dabar streĩgtie pijoką: tai surašė vardelius, tai surašė stogelius (d.) Šlčn. 4. intr. nustoti ką darius: Viedma ragana gaudė gaudė – streĩgė ir parej[o] namo (ps.) Arm. Daugelis streĩgė bažnyčią (nebesilanko joje) Dbč. 5. intr. mostelėti: Kap tik toj streĩgė ranka – ir išvarė Vlk. ║ prk. nekreipti dėmesio, numoti ranka: Streigiaũ ir nejau [į mokyklą] Btrm. 6. intr. greitai bėgti, sprukti: Pro duris streĩgti Bn. 7. žr. striegti 2: Mūs kluoną jau streigia, rytoj žada baigt dengt Smn. \ streigti; įstreigti; išstreigti; nustreigti; pastreigti; padstreigti; perstreigti; razstreigti; sustreigti; užstreigti