sugrūsti reikšmė
Kas yra sugrūsti? 1 sugrūsti žr. sugrusti: Grū́ste sugrū́dau, t. y. liūdna tapau J. Ir sugrūdo skindama, graudžiai verkė pindama KlvD48. \ grūsti; įgrūsti; pagrūsti; sugrūsti
3 sugrū́sti tr. 1. sutrinti, sumalti: Sugrū́sk pipirų mėsai užbarstyti Jnš. Sugrūsk cukraus svečiams Rt. Pelus sugrū́stus geriau žąsis lesa Dglš. ^ Aš tave parakan sugrū́siu Alv. 2. sumušti: Kad nepavirstų ir nosies sau nesugrūstų J. Jis du langus vakar sugrū́do Lš. Musia apsnūdo, nosį uodui sugrūdo Aln. | refl. tr.: Vaike, griūsi ir nosį susigrū́si Alk. 3. įveikti: Visus priešus mes sugrūsim Kel1895,58. 4. sugabenti, suvežti: Gerai, kad dar prieš patį lietų sugrū́dom rugius Srv. 5. suvaryti, suginti: Galvijus sugrū́dau gurban Rk. 6. sukišti, sukimšti: Sugrūdo žąsis tarbon ir eina Ds. | Juozui viską sugrū́do – ir namus, ir pinigus, o šitiem nieko Rdm. | Reikalauja, kad eilutės (knygose) nebūtų sugrūstos viena ant kitos V.Kudir. Baisiai sugrū́stas (tankus) jo raštas, negali suskaityt Skr. | Sugrūstos kalbos esi (greitai, tankiai kalbi) Ggr. | refl. tr., intr.: Jis priėjo, susigrūdęs kumščias į kelnių kišenius rš. | Arklys susgrū́do (įklimpo) sniegan Ml. | Ji įsispraudė tarp kieme susigrūdusių moterų rš. | Štai visi susigrūda į suolus P.Cvir. Jie visi susigrūdo į miestą Lzd. Dabar visi darbai susigrū́do į krūvą Up. \ grūsti; antgrūsti; apgrūsti; atgrūsti; įgrūsti; išgrūsti; nugrūsti; pagrūsti; pargrūsti; pergrūsti; pragrūsti; prigrūsti; sugrūsti; užgrūsti