sutrinti reikšmė
Kas yra sutrinti? sutrinti (-yti), -ina, -ino Š, NdŽ žr. srutinti.
sutrìnti, sùtrina, sutrýnė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q640, SD1157, SD321,334, H, Sut, N, M, L, LL208 1. trinant sudilinti: Kasmet po tarką sùtrina Ėr. Didžiausis [trintukas], tokio i par penkius metus nesutrìnsi Krš. Su smėliu trini stalą – sutrinsi lentą Dbk. | refl.: Ka be buksos – greit sustrintų̃ kaladukė Btrm. Tarp sąnarių sausgyslės susitrýnė Pg. 2. Aps trinant sunaudoti: Į strėnas kibo skausmas, duktė sutrýnė visą butelką vaistų Všv. Spirito butelį in manę sutrýnė Dgl. 3. trinant patepti kokiu tepalu: Sutrýniau su tais vaistais, nuščiuvo koja Grd. | refl.: Atsigulnu, susìtrinu [vaistais], pamiegu, taip ir laukiu mirties Skdv. I vėl išlūžai koją par kelį, daba numauk tas kelnes i susitrìnk [vaistais] Trk. 4. šiek tiek patrinti vieną į kitą: Įgrįžęs į trobą sutrynė rankas džiaugdamos Žem. 5. Q656, LL235 trinant sugrūsti į miltus, vientisą masę: Sudulkinu, sutrinu SD1167. Į dulkes sutrinu R418, MŽ565. Sutrìnti į miltelius NdŽ. Sutrýnė miltuosna akmenį Dv. Primeto akmenio [ant kelio] ir laukia, kol sutriñs mašina PnmR. [Viesulas] jau te visa suniokins, sužnekins, pelenuos sutrins, su žemėm sumaišys BM56. Nesutrìnsi tų grūdų su rankoms Krš. Piestose su tokiu kočėlu sùtrina sùtrina tuos miežius – ir kava Krs. Uogas sudžiovena, miltuos sùtrina Trgn. Pasnyko dienom virtus žirnius sutrindavo į košę Slk. Sùtrinam tas aguonas tokion čerputėn medinėn Aln. Aguonas latuškon supila, anleja [v]andenio, sùtrina, dauges nieko LzŽ. Sutrìnsiu serbentus, tada išspausiu juką itą Ad. Sùtrinam ir išverdam kruopas Vvs. Sùtrini bliūde kirvakočiu kanapes, vandenio pripili ir valgai su bulbom Vrn. Tas kanapes sùtrina sùtrina, padaro tokio pieno, kap jau vaiku plaučių uždegimas Pv. Bulbę kokią sutrìnsi, silkės gaivą – al švenčiausis pavalgymas KlvrŽ. Silkės galvą sutrìns, sumuš, įdės cibulių, druskos i padirbs cibulynę Všv. Sùtrini [silkę], išrenki, ka nebūtų tų šapu (kaulų), bulbę virytą sùtrini, įpili vandenio, rūgšties – nu i bizolikas Grnk. Cibulių, druskos sutrìnsma, vandens nupilsma i ėsma tą rasalynę Tl. Kritinį ka virs, būs bulvės kaip trìnte sutrìntos Plng. Pietums tai daugsyk tik bulvę sutrýnei, da sviesto uždedi, i pavalgydini vaiką Nm. Bulves sutrýdavo smulkiai, ir tokia kaip košė pasidarydavo – sausienė Snt. Piestoj sùtrina garsvyčias Alz. Garsyčių sutrìndavo, rugienių miltų pridėdavo, išrūgindavo – garsytnykas Sdb. Garsvyčių tenai sutrìndavo ir su bulbom dažydavo Sb. Pirmiausia užšutina tuos sėmenis, o paskui sùtrina Sn. Taukų sutrìna su varške iš pieninės – ir valgyk! Vdn. Čyžmą sùtrina su cukrum i duoda vaikam nuo kirminų Kvr. Tašla vadinam kiaulėm sutrintas bulbaites Lš. Reikia sutrint smulkiau [tabaką], lig milteliais, ir pabarstyt KlbIV84(Mlk). Užpečky sėdėsi, taboką trysi, o sutrydama į ragą pilsi LTR(Grš). Česnaką sudaužius, sutrynus su medum prie opos dėt Sln. Nuosravų (kraujažolių) sùtrina, deda in žaizdų ir sulaiko kraują Aln. Kraujučiai: kap insipjauna, tai sùtrina sùtrina ir deda Pv. Nutraukiu liepų, sùtrinu i valgau Ad. Tikt tie maisto dalykai pareit kaip žmogaus, taip ir kito gyvolio kūnui tikrai ant gero, kurie skilvyje smulkiai sutrinami Kel1854,136. Paveikslas duonos su dantimis yra sutrinamas brš. | prk.: Jei būt liga manę nesutrýnus, tai būtau gyvenęs Drsk. Kaip tuodu grūdu rodžia savo galybę tuo metu, kad juos kas sutrina aba sumala, teip Viešpats sutrintas ir kaip būtų sumaltas tūlomis kančiomis galybę savo parodė SPI310. | refl. tr., intr.: Aš susìtrinu [tabletes], aš teip negeriu Sdb. Uogų susìtrini, šalto vandenio užpili i geri Pc. | Sùstrina [kanapės], lukštai an dugno nuskęsta Kpč. ║ grūdant, maigant pagaminti: Košės sùtrina bulbinės, stalan duoda Dg. ║ susmulkinus įdėti į ką: Biškį bulbių sùtrinam duonon Dv. Sutrìnk užkulą į verėną J. ║ sumalti: Tų miežinių miltų biškį sutrýnė Trk. Gyvoliams nieks nė kokio to milto [nešerdavo], sutrìns ten dirses tokias Krtn. Malė [su girnomis]: kaip sutrýnė, taip buvo gerai Krš. Vaikai varpų prirenka, girnom sùtrina, mama raguolį kepdavo Kvr. Baikos, kad ir rupi [bus duona], sutrinsma, bet pigesnė Sdk. Kas iš to, ką aš itą sausagrūdį sutrýniau, ne kokios karysties (naudos) iš to nėr Grv. Tokio te svorio neturi [naminės girnos], kad sutrìnt Sn. | refl.: Dirsienė duona, ana, matai, rupesnė: šitos dirsės nesusìtrina, ana jau blogesnė valgyt Rk. 6. negyvai suspausti, sutraiškyti, sužaloti, nužudyti: Sutrinu blakę N. Spietlius jau nieko nedaro blogo, jeigu nesùtrini [bitės] Vgr. Vainorus atsargiai, kad nesutrintų kurios, atėmė nuo avilio paklotę ir nukrėtė bičiukes žemėn V.Krėv. Ar mačiau šiemet an plento kokią varlę sutrìntą – ka jų mažai Bsg. Išbėgo katinas an kelio, ir sutrýnė mašina Dg. Važiuoja mašinos su šviesom – da sutrỹs Gž. Vaikai bėgo per kelią ir abudu sutrýnė [mašina] Kpč. Kiek suvažinėja šitep, sùtrina Srj. Traktorius žmogų sutrýnė Dglš. Aš galvojau, kad pereis traktorius ir manę nesutriñs – tokia sveika buvau Vrn. Šitokis judošius, nei mašina tokio nesùtrina Pv. Liepia inmest tę in jaučius, in arklius jį (gaidį) sutrìnt (ps.) Pv. Avis viena avukus i sutrýnė Gs. Duoda žinią, kad jau juos (vaikus) sutrýnė [sprogusi mina] Dg. Aš, diedo ožys, kad duosiu, tai sutrinsiu (ps.) Vlk. Meška žmogų griebia šitei [nagais] i sùtrina PnmŽ. | prk.: Christus, sūnus Dievo, velnuvą pravijo ir patį pamynė, galvą jo sutrynė Mž246. Ta (moteriškė) tavo galvą sutrins, ir tu (apie žaltį) jos kulnį ingelsi BB1Moz3,15. Christus jau čertą padobė ir sutrynė galvą jo DP107. Jau yra sutrinta galva ano smarkaus žalčio MP157. Sėkla moteriškės sutrys galvą žalčio MTXXX. Viešpats tada priėmęs kūną žmogaus sopulingą, tūlas mūkas kęsdamas, tuo gi kūnu sutrynė žalčio peklos galvą, primygo ir sutrupino SPII231. Sutrink veikiai po kojų mūsų šėtoną, idant mumus neiškadytų MKr9. ^ Anys gali mane kap utėlę sutrìnt Rš. Tave matysiu – sutrinsiu vietoje kaip musę! rš. 7. sugraužti, suėsti, sukapoti (apie kirmėles, kandis ir pan.): Sutrìnta kirmėlių visi obuoliai Klt. Nieko nėr, tik kazlėniukai, kirmėlių sutrintì Ign. Teip kirmėlių sutrìntos bulvės Trgn. Amaras apipuolė [obelę] – net juoda – ir sutrýnė, obuoliokų mažai Slk. Kalniai suvis kandžių sutrintì Vdš. Visą šėpą trynėlės sutrýnė Dglš. Namas buvo grizų sutrìntas, tai paėmė ir apšaliavojo Lb. 8. sumaigyti, sulamdyti, sulaužyti, sutrupinti: Mokytiniai skynėsi varpų ir rankomis sutrynę valgė SkvLuk6,1. Nupešk nu stogo šiaudų, sutrìnk ir pasėk (ps.) Yl. Nuplėšk stogą, sutrìnk pelus, užsėsk ant arklio i sėk lauką (ps.) Tv. Sutrýnė smulkiai tą stogą nuplėšęs (ps.) LKT269(Ul). Atsiklaupia ant pado, ima kūlį ir duoda, ir duoda in žemę: sùtrina, kad pašaras geresnis [būtų] Kvr. Sutaršė, sutrýnė kūlius, ką dabar aš su jais pradėsiu Gs. Nei vaikai, nei nieks nesutrýnė [plunksnų], tai iš patalų į kaldras sudėjau Graž. Keliu važiuojant sùtrina tą ledą Jrb. Po karo viskas buvo sumyta, sutrýta ir suniurkyta Prn. Sutrýniau butelį Lp. Jei ir užlipa ant kiaušinių, tai vis tiek nesùtrina Stk. Apvožt reikia ana, sutriñs kiaušinius šito arklys (apie vištą) Klt. Vištą užtupdžiau an daug kiaušinių, kelis sutrýnė, keli užšalo Mžš. Didelės klumpės jįjį suklupdino, duoną išpurvino, kiaušinius sutrynė LTR(Jnk). Vienõs [vakarotojos] tai i ratelį sutrýnė [bedūkdami] Dg. Juk milžiniška ledinė gali kiekvieną valandą sutrinti laivą į trupinius Blv. Traktorių sutrýnė į smulkias dulkeles Graž. Nosis ma[n] sutrýta buvo tei kai žirnis – arklys įspyrė [p]PnmŽ.
sutrinti junginiai
- sutrinti mikseriu, sutrinti į miltelius, sutrinti į miltelius/dulkes