sulamdyti reikšmė
Kas yra sulamdyti? sulámdyti tr. 1. Nm suglamžyti, suraukšlėti: Sulámdė visus drabužius, dabar žmonėm gėda pasirodyti Jnš. Kam tep sulámdei popierą, kad nei rašyt negalima! Mrs. Tie pašiūrėliai mano gerąją kepurę sulámdė Up. Taip negrūsk, bo labai sulámdysi Sb. Sulámdytas, kaip iš šunio gerklės ištrauktas Ds. | refl.: Popierinė jų skrynelė, daiktus bekilojant, gerokai susilamdė Vaižg. Parėjo namo visas susilámdęs Skp. 2. suniurkyti, sumurdyti (įveikus): Tą vaikį i sulámdė į kertę Kl. Sugriebęs aną sulámdyk į žemę, t. y. sugrūsk J. Sulamdysiu kaip šiltą vilną LTR. | prk.: Anas tuoj jį kalboj sulámdys (įveiks) Ds. Jūs erelis buvote, be reikalo jus gyvenimas sulamdė rš. 3. sulaužyti, sumaigyti: Žiūrėk, meduką sulamdei! Ll. Arklys vežimą sulámdė Lš. Atsisėdęs toks sunkus, visą kėdę sulámdė Brt. Per vestuves vienam bernui skobas (šonkaulius) sulámdė Pns. Sulámdė griūdamas mašiną ir varosi paskiau kaip su karve Rm. 4. nugalėti, sunaikinti, nugalabyti: Škalikų būrį užsiundė, ir vilką sulamdė Blv. | prk.: Nepasėkmingi mūšiai pas Chaironeją sulamdė Mitridato galybę rš. Vado valia ir kareivių karštis sulamdė visas kliūtis rš. ◊ sulámdyti į kãmaną (kãmanon) smarkiai, visai sulamdyti: Sulámdžiau jį kãmanon Dglš. \ lamdyti; aplamdyti; dasilamdyti; įlamdyti; išlamdyti; nulamdyti; palamdyti; perlamdyti; pralamdyti; prilamdyti; sulamdyti; užlamdyti