sumauti reikšmė
Kas yra sumauti? sumáuti 1. tr. uždėti, užmauti: Zovieckai sumáuti ant kriūkų Sdr. Sutarti žodeliai, sumauti žiedeliai su tuo jaunu berneliu, su tėvelio sūneliu LTR(Kp). | refl. tr.: Eina abu, kišenėsa rankas susmóvę Rod. Susmóvė arklius (apynasriais apmovė) ir nujojo Lp. Ji (lapė) tais dešras susimovė an kaklo, nubėgo, užsinešė an šieno kūgio ir ėda BsPIV286. ║ sukišti vieną į kitą: Dvejas pirštines sumóviau Trs. 2. tr. pasmeigti ant ko: Ans sumóvė meisą ant aksčių del padžiovimo J. 3. tr. subesti, suvaryti: Sumáuna visą gembę į žemę, nė ištraukti negal Vvr. Kai raktelė[jo] peiliu, i sumóvė lig kriaunim Ml. | prk.: Sumóvė (suleido injekcijomis) kiek tų vaistų ir išgydė Krš. 4. tr. supilti: Į kubilą penkis viedrus vandenio sumóvė Ėr. Į šulnį kitus vaistus sumóvė (dezinfekavo) Trš. | refl. tr.: Susimovė pinigus į kišenę rš. 5. intr. suduoti, sukirsti: Ar nesiliausi žlembti?! Kaip sumausiu į sprandą, tai bent turėsi už ką! Žem. Jam sumoviau kumštimi į nugarą rš. Gerai į kuprą sumóvė ir paleido Užv. Sumáusu gerai į kramę, tūkart išmanysi savo! Vvr. 6. intr. greitai sueiti, subėgti, sulįsti: Sumáuta arklių vikuos, ir ėda Ds. Sumóvė vyrai gryčion, gal sušiltų Ds. Velniukai, baisiai išsigandę, į čia pat stovinčią statinę sumauna rš. 7. tr. sugerti, suvalgyti: Didelis bankietas buvo, daug arelkos sumóvėm Prng. Sumovė tokį bryzą duonos ir da neprikiša savo peklinės (pilvo) Vvr. | refl.: Susimáukiam (išgerkime) po burną Bržr. 8. tr. Ut, Lnkv, Rk sukirsti kalboje: Sumóvė aną taip, kad tas nė žiopt Kv. Taip sumóviau, kad nieko nebegalėjo atsakyt Dbk. Tai bent vyras! Tą vyruką taip sumóvė, kad jis net kaist pradėjo Slč. Ot sumoviau, kad ir vieno žodžio neatsikirto Ll. Sumóvė ožio ragan (visiškai) Dbk. Broleli, aną sumovė kaip šiltą vilną Šll. ║ sukirsti per egzaminus: Nepavyko išlaikyti egzaminai – tuojaus iš karto sumovė, ir baigta Všk. ║ refl. patekti į nepatogią būklę, susikompromituoti: Susimoviau par kalbas Bt. Ir aš susmóviau (neįstengiau ko padaryti, apsijuokiau), net sarmata Dbk. Su tais teismais aš viškum susimóviau, geriau būčia nepradėjęs bylinėtis Vb. | Tai reikė[jo] man tep susmaut (subankrutuoti) Vlk. 9. tr. sugadinti: Tokį gerą peilį sumóvė Rk. | Jis turėjo tik sumáutus (suplyšusius) kaliošus Žal. Merga yra ko pažiūrėti, o už tokio sumáuto (prastos išvaizdos, menko proto) vyro ištekėjo Jrb. \ mauti; antmauti; apmauti; atmauti; įmauti; išmauti; numauti; pamauti; parmauti; permauti; pramauti; primauti; sumauti; užmauti