sūrėti reikšmė

Kas yra sūrėti? sūrė́ti, sū̃ri (-ė́ja NdŽ), -ė́jo intr. K, J, Rtr, NdŽ 1. LL228, DŽ, KŽ darytis sūriam (ppr. mirkstant sūryme): Sūrdau, kad sūrė́tų mėsa J. | refl. KŽ: Mėsa sūrė́jos užtektinai Jrb. Apibarstė su druska [mėsą], ka sūrė̃tųs Krš. Paskerdžiam [kiaulę], atšaldžiam lašinius, pasūdžiam, i sūrė́kis Pls. Ties durimis stovėdavo kopūstų bačka, kubilai su selenom, pasieny – lovys su besisūrinčia mėsa V.Bub. 2. būti sūru: Iš kurgi te jam sūrė́jo, jeigu druskos kaip ir nebuvo dėta? Sb. 3. NdŽ prk. darytis brangesniam, brangti. \ sūrėti; apsūrėti; dasūrėti; įsūrėti; išsisūrėti; nusūrėti; pasūrėti; persūrėti; prisūrėti; susūrėti