sužvigti reikšmė

Kas yra sužvigti? 1 sužvìgti intr. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, JT29; N 1. Btg, Ds, Dglš, Srj imti žviegti, trumpai sužviegti: Nuo kirčio botago sužvìgo kiaulė J. Tik paršukas sužvìgo, kiaulė ir perkando Brb. Jodavo žandarai kiauras naktis, išgirs kame sužvìgs [kiaulė], nujos i atims Ms. Ko ta kiaulė taip smarkiai sužvìgo Grk. Tuo trys kiaulės daglos su daglais savo paršais, lyg kad skerdė kas, stuboj sužvìgo nešvankiai K.Donel. ║ sužvengti: Dar nedajojom nei pusiau kelio, sužvìgo žirgeliai šalin kelio (d.) Mtl. Sužvigo žirgeliai nežvigdžiami, suvirko broliukai nevirkdžiami LMD. 2. Plvn sukaukti, sušvilpti: Paraistėj sužvìgo traukinys Lb. 3. Vdk, Ktk, Dsm prk. smarkiai surikti, sušukti: Sužvìgo žviegtinos – neisu, nedarysu! Krš. Kažkas staiga kad sužvìgo, jog ant vietos kritau kaip negyva Rz. Sužvìgo nesužvìgęs, kaip paršelis nuo kiaulės nutrauktas Srv. Toks puskarininkis Mateika staiga sužvigo lyg kiaulė, veriama į snukį vielą M.Katil. Kad tu matytum, kad sužvigaũ, nebeinu Slm. 4. imti skųstis, rėkti: Sužvìgo visi blogai gyveną, kaip jei badu dvesą Krš. \ žvigti; pažvigti; pražvigti; sužvigti
2 sužvìgti intr. NdŽ, KŽ sulipti į pluoštą, pričižti: Mūs linai toki tik pasmėlę, sužvìgę Gs. \ žvigti; įžvigti; išžvigti; prižvigti; sužvigti