sužvengti reikšmė

Kas yra sužvengti? sužvéngti intr. 1. S.Dauk, Sut, J, LL312, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 trumpai žvengti, nusižvengti: Jo gi neguldytas eržilas buvo, kad sužveñgs! Vdn. Arklys supykęs kap ir sužvéngia Brb. Dvylektą valandą tokiu milžionišku balsu arklys sužvéngė Krtn. Laibu balsu sužvéngė, laibu Šmn. I teip žėlauniai sužvéngė arklelis LKT41(Pkl). Pakelėj kai ganydavom, tai paema arklius, tada paleidžia, arklys sužvéngia ir ateina Rk. Jei kumelė būs su kumeliu, įsėsi važiuoti, tas kumelys nulėks po porą kilometrų vienas, jei kumelė sužvénga, ka parleka kumelaitis apent End. Sužvengė, subildo žirgelis toli: bernužis atjoja giria Mair. Išalkę ir susipainioję arkliai, pažinę savo šeimininką, tyliai sužvengė J.Sav. Sužvengė žirgelis, sužvengė juodbėrėlis LLDII172(Šil). Sužvengė kieme žirgelis, išgirdo jaunas sūnelis (d.) Alvt. Ir sužvengė juodbėrėlis vidury pulkelio LTR(Grv). ^ Bėra kumelė galu lauko sužvéngė (patranka) JT95. Sužvéngė žvingelas ant aukštu kalnu cidabro galva, kanapių uodega (varpas) Sr(Pln). 2. refl. NdŽ kartu sužvengti: Arkliai susižvéngė, t. y. susiskardino J. Arkliai susižvéngė visi keturi, kaip [šeimininko] grabą į duobę leido Grd. 3. NdŽ, DŽ2 prk. garsiai nusijuokti: Jis ir sužvéngė atdaręs langą Žln. 4. prk. imti tyčiotis: Toks akiplėša, sudaužo, dar ir sužvénga iš tavęs Krš. 5. NdŽ surikti. 6. sutarti: Su sūnumi sužvéngiu, su marčia nesužvéngiu Erž. \ žvengti; apžvengti; atžvengti; įžvengti; išžvengti; nužvengti; pažvengti; paržvengti; peržvengti; pražvengti; prižvengti; sužvengti; užžvengti