užžvengti reikšmė

Kas yra užžvengti? užžvéngti intr. 1. NdŽ, DŽ1 imti žvengti: Vakare užužvéngė kumelys Kpr. Kad tu toks geras vagis, tai tu pavok – yra tokioj karalystėj toks arklys, kad jis užžvengia, tai nuo stogų guntai nulekioja BsPIV170(Graž). Miškelin žužvéngė – anei dūko nėr [arklių] Pls. Atgalio ažužvéngė arkliai LKKIX212(Dv). Iš to akmenio nakčia išeina žirgas ir ažužvengia LTR(Grv). Atskrido jop arklys, kap ažžvéngė pas jį, visas narodas inklaupė (ps.) Lz. Nečystas dūkas žužvéngė, kap paukštė toj išskrido Asv. Užžvengė kieme žirgelis, atjojo jaunas bernelis LTR(Švn). Oi ir užžvengė šyvas žirgelis an viso dvarelio KrvD238. Ažužvénk ažužvénk, kumelėle, ar toli tavo devyni sūnai (ps.) Dv. Žužvénk žužvénk, širvas žirgeli, žugiedok žugiedok, gaideli (ps.) Žrm. Stoj gi po varteliais, dar gražitkai užžvéngė ZtR12. | refl.: Užsižvengs žirgelis po tavim stovėdamas LTR(Srj). 2. prk. smarkiai susijuokti: Kai išgeria, tai kad užžvéngia Ps. Popas žiūri per langą, kad ejo graži moteris, jis net užžvéngė Žln. 3. imti čirkšti, čiulbėti: Jei volungė užžvéngdavo, tai lydavo Gr. \ žvengti; apžvengti; atžvengti; įžvengti; išžvengti; nužvengti; pažvengti; paržvengti; peržvengti; pražvengti; prižvengti; sužvengti; užžvengti