sušvilpti reikšmė
Kas yra sušvilpti? 1 sušvil̃pti, -ia (sùšvilpia), sùšvilpė Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L 1. intr. LL45,314, DŽ1, Dr, Všv, Varn trumpai pašvilpti, švilptelėti: Sušvil̃pt reikėjo, i būtų naję (nuėję) toliau Jrb. Sùšvilpė – šunys subėgo Sd. Kai tik sušvilpė bernas tąj[a] dūduke, pradėjo bėgt iš visų pusių zuikiai LTR(Šil). Gyvatė kaip sùšvilpė, net langai išbyrėjo BM222(Jsv). 2. tr. NdŽ, KŽ švilpiant sušaukti, sukviesti: Švilptè sušvil̃pk šunis, tai subėgs J. Čia pat gyvenam, jeigu gerai švilpsi – sušvil̃psi Šmk. Sušvil̃pk visus pri pietų iš žardienos Dr. | refl. tr. NdŽ: Saulei nusileidus nereik švilpti, nes velnią atšvilpsi, o gali ir daugybę jų susišvilpti BsMtI28. ║ refl. Ser, NdŽ švilpesiu susižinoti: Medžiotojai susìšvilpė DŽ1. Kad nepaklystumėm krūmuose, kartas nuo karto susišvilpdavome Šlč. Susišvilpė valkatos rš. 3. intr. pratisai sučiulbėti (apie kai kuriuos paukščius): Volungėlė čia pat į ausį sušvilpė Žem. Ant sausos obelies šakos tupėdamas strazdas (varnėnas) kelis kartus sušvilpia I.Simon. Sušvilpė varnėnas sp. 4. intr. DŽ1, KŽ suūkti: Sùšvilpė, ir traukinys pradėjo važiuoti J.Balč. 5. intr. lekiant, judant sukelti švilpesį: Akmuo sušvilpė ore rš. Povilas šmaukštelėjo botagu. Botagas sušvilpė ore rš. Sušvilpė oras kaip giria vėtroje K.Bor. 6. intr. NdŽ sukaukti (apie stipriai pučiantį vėją): Sušvilpdavo kamine iš laukų atklydęs vėjas rš. Tasai [ožiukas] kad šoks, tik vėjas sušvilpė, nusijuokė žmogaus balsu ir dingo LTR(Auk). 7. intr. NdŽ šnek. greit subėgti, suvažiuoti ir pan. 8. tr. šnek. greit sumesti, susviesti: Kiek tik turėjo, visus sùšvilpė Pc. \ švilpti; apšvilpti; atšvilpti; įšvilpti; iššvilpti; nušvilpti; pašvilpti; paršvilpti; peršvilpti; prašvilpti; prišvilpti; sušvilpti; užšvilpti
2 sušvìlpti 1. žr. 1 sušvilpti 1: Kap pamatė mus, tik sušvìlpo ir nuūžė visi Mrp. Nubėgo vienas po kalnu, sušvìlpo Lb. Sušvilpo švilpos rš. Kažin kas sušvilpo rš. 2. žr. 1 sušvilpti 6: Tik šit sušvilpo vėjai L.Gir. \ švilpti; sušvilpti