nušvilpti reikšmė
Kas yra nušvilpti? 1 nušvil̃pti, -ia (nùšvilpia), nùšvilpė J, Š, KŽ 1. žr. 1 sušvilpti 1: Kai tryliktą sykį jis nùšvilpė, smarkiai nusigando Vlkš. Kai prie namų prejo, tai kažin kas nuo pečių nušoko, nušvilpė, nusikvatojo, ir nėr nei avelės, nei nieko LTR(Slk.) | refl.: Leiskit mane ant dvaro tris sykius nusišvilpt LTR(Mrj). | prk.: Barbėk, senas pūzre, kiek nori, man nusišvilpt ant tavęs (tu man nieko nereiški) rš. Jam į viską pasaulyje buvo tik nusišvilpt rš. ║ intr. švilpiamu, šnypščiamu balsu pratarti: Tss! Tss! – nušvilpė per dantis Jonas TS1897,6. 2. tr., DŽ1 švilpimu pranešti, paskelbti: Išeinant [iš miesto] pirmą valandą nùšvilpė Ėr. Londone buvo nušvilpta pora aliarmų rš. 3. intr. DŽ1 švilpiant nutolti. | prk.: Čia pažadu, čia apsisuku, ir jau pažadėjimas nušvilpė! V.Kudir. 4. tr. NdŽ, Nm, Šts nuvaryti švilpimu reiškiant nepritarimą, panieką: Tą kalbėtoją bežiūrint nušvilpė Grž. Minios išjuoktas, nušvilptas, purvais mėtytas, plaukia jis vienas iš miesto į miestą rš. Genijus dažniausiai ir nušvilpiamas – jis toks į nieką nepanašus J.Marcin. 5. intr. švilpiant nulėkti, nuskrieti: Staiga ančiukas pasijuto, kad jo sparnai labai sustiprėjo, suplasnojo jais ir nušvilpė tolyn J.Balč. 6. intr. su švilpesiu nutolti (apie vėją): Nušvilpė vėjas, sučežėjo lapai rš. 7. intr. DŽ1, KŽ, Dr, Mrj, Šk, Slm šnek. greit nubėgti, nuvažiuoti, nujoti ir pan.: Jis nùšvilpė kaip kulipka NdŽ. Žiūrėk, Tamošius dar nušvil̃pia į miestą Jd. Nušvil̃pk pas dėdę parnešt tabokos Lg. Raitelis kaip vėjas nušvilpė nuo kalno LTR(Sml). Traukinys ir vėl nušvilps laukais S.Nėr. Užsėdo ant arklio ir vėjais kasžin kur nušvilpė A1885,121. 8. tr. šnek. labai greitai padaryti: Aš jai nušvil̃pt (greit nuravėti) tuos daržus galiu Ps. 9. intr. šnek. tolyn nuskrieti: Pakračiau ranką, ir žiedas nuo rankos nùšvilpė Skr. Jaučias kaip užkabino ragais už užpakalio, kaip metė, teip jis ir nùšvilpė Krs. 10. tr. šnek. nusviesti, nukišti: Tų pirštinių nenušvil̃pk, bus geros! Rm. Kur nùšvilpei mano kepurę? Ėr. 11. tr. šnek. veltui išleisti, išeikvoti, iššvaistyti: Nešvilpauk! Tėvas nùšvilpė [turtus], ir tu nušvil̃psi Krs. 12. tr. šnek. nugyventi, nuskurdinti: Buta tėvų surėdyta buvo kaip skleininčia, o sūnus stojo gyventi – i kaip matai nùšvilpė Plt. | refl. Šts: Tas švaistūnas tai jau visai nusišvil̃pęs Mrj. Tėvas labai gerai gyveno, o sūnus visai nusìšvilpė Grl. Nusišvilpė greitai prastą pačią gavęs KlvrŽ. ║ refl. nusivalkioti: Su mergoms pradėjo lakstyt i nusìšvilpė visai Jrb. 13. intr. šnek. vykstant smarkiam veiksmui dingti, išnykti: Starkuos vakar stuba nùšvilpė (sudegė) Gs. 14. tr. Slv, Paį, Jnš, LTR(Kltn) šnek. pavogti, nukniaukti: Paliko nakčiai kieme [kibirą], ir nùšvilpė Trg. Marškinius nū toros nū̃švilpė Kv. Kad jį kur bala, nùšvilpė kepurę Vp. 15. tr. šnek. suvedžioti, prigauti; plg. 1 apšvilpti 3: Mergę nušvilpė, atmetė ir su kita ėmė draugauti Šts. 16. refl. Jnš euf. nusišlapinti: Nusišvilpt mums visiems, koją pakėlus, ant tų tamstos pyliavų, ponas Džiugai J.Avyž. ◊ niẽkais (vė́jais) nušvil̃pti dingti, likti be naudos, be rezultato: Kiek turto vėjais nušvilpia rš. Jų pastangos niekais nušvilpė rš. per pirštùs nušvil̃pti abejingai pažiūrėti: Par pirštùs nùšvilpia, nežiūria tavęs [gydytojas] Grd. \ švilpti; apšvilpti; atšvilpti; įšvilpti; iššvilpti; nušvilpti; pašvilpti; paršvilpti; peršvilpti; prašvilpti; prišvilpti; sušvilpti; užšvilpti