švarumas reikšmė
Kas yra švarumas? švarùmas sm. (2) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L, LL117,221, Blv 1. → švarus 1: Švarùmo tai senas neprilaiko Trgn. Argi švarùmas [seniau]: ir pirkios tos dūminės, ar tep išsiprausęs? Dg. Kaip su gyvuliais, tai nėr švarùmo: verdi, tuos ėdalus maišai… Mžš. Gaspadinė baisiausia, švarumẽlis tenai, Dieve saugok! Krš. Švarumė̃lis arklio – net blizga! Ktk. Šaka, šaka, šaka, te tau kablys, tau dailumas, o man švarumas (užkalbėjimas nuo dedervinės) LMD(Švnč). 2. → švarus 3: Pieno švarumas nustatomas prietaisais rš. Sėklos švarumas turi būti ne mažesnis kaip 97 % J.Krišč. Teip gražiai gavo: išpukteliuoti, išvalyti [javai], kas par švarùmas! Grz. ║ Kalbos taisyklingumo ir švarumo principas buvo visuotinai pripažįstamas ir propaguojamas KlK31,23. 3. → švarus 5: Nesveikos širdies tonai pasikeičia, dėl atsiradusių ūžesių nustoja savo švarumo rš. 4. → švarus 7: Jiems (novelių herojams) būdingas moralinio švarumo ir savigarbos jausmas rš.