švilpa reikšmė

Kas yra švilpa? švìlpa sf. (1) A.Baran, Rtr, DŽ, KŽ, FrnW, OGLI142, Dgp 1. Š, NdŽ, KŽ, MuzŽ, Ds, Pbr tokia žievės dūdelė, švilpynė (išsukta iš karklo, gluosnio, žilvičio ir pan.); tam tikras metalinis ar medinis pučiamasis muzikos instrumentas: Žilvičio luoba jau atšutus, eisma sukt švìlpų Dkk. Piemuo peilio kriaunomis daužo karklą: ar jau atkepusi žievė, ar jau švilpų galės pasidaryti rš. | Jis … moka ragus dirbti ir pūsti, skudučiuoti, švilpą pūsti TŽI331(Vb). Pučia švilpon ne iš galo kaip lamzdyje, bet iš šalies, nelyginant kaip fleiton LTII107(Sab). 2. NdŽ fleita: Napalys neiškentė nepasisakęs taip pat mokąs kai ką smuiku griežti ir švilpą pūsti Vaižg. Menėse skambėjo arfų ir švilpų garsai rš. 3. NdŽ žr. 1 švilpukas 3: Garvežio švilpa sušvilpia stotyje rš. 4. SD120, KŽ žr. švilpimas 1. 5. pūtimas su švilpesiu (apie vėją): Jo kalba lygiai vėjo švilpa: pro vieną ausį inejo, pro kitą išejo LTR(Ds). 6. scom. SD120, Sut, N, [K], M, L, Š, Rtr, BŽ504, K.Būg, NdŽ, KŽ, Ml kas švilpia, mėgsta švilpauti: Tu, švìlpa, nešvilpk gryčio[je], kad velnio neprišauktum Sdb. Anas didesnis švìlpa kaip tu (jis geriau iššvilpia) Dkk. ^ Parnakt botagą vijau ir švilpas kumelės šikinėn variau (sakoma draudžiant švilpti troboje) Ds. 7. scom. Vv, Prng vėjavaikis, padauža: Neužsiimk su tuo švìlpa Skdv. Baigia visa prauliot, tikras švìlpa Skp. Katra gi merga eis až tokio švìlpos Dkk. Švìlpa kalnus prašvilpauna Švnč. ^ Švìlpa, švìlpa, te tau geležinė kilpa! Ds. 8. scom. nevykėlis, vėpla: To ar švìlpa didelė, nemoka kalbėt, niekas nesupranta, ką jy te sako Svn. Ką tu tokią švìlpą pasėmęs darysi? Prng. ◊ švìlpas gáudyti (riñkti) šaipytis, tyčiotis: Čia man švìlpų tai negáudyk, aš viską suprantu Mrj. Jie iš mūsų tik švìlpas reñka Kt.

švilpa junginiai

• Gediminas Švilpa