švilpis reikšmė

Kas yra švilpis? 1 švil̃pis sm. (2) Š, NdŽ, DŽ, švìlpis (1) NdŽ, KŽ, švilpỹs (4) LKAI151(Krm) 1. BŽ504, Skd, KlvrŽ, Tl, Trk žr. 1 švilpukas 1: Parvežė vaikams molinį švil̃pį Akm. Vaikai švilpiùs liuob ir iš gurgždžio pasidirbti Vkš. Jau gluosnių žievė atšoko, išsuk mun švil̃pį Šv. Tu tik švil̃piams dirbti ir švilpioti tetinki Vvr. Y[ra] du švil̃piai tam tikri, teip atitaikinta y[ra] į gegutės balsą End. ^ Suverpė linus švil̃piais ar žvirblio galvoms (labai nelygiai) Trš. 2. klarnetas: Duktė grajija su akardijonu, jau aš su tuo švilpiù End. 3. M, BŽ504, Š, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ, Šts, Vkš švilpimo garsas, švilpesys: Tas duoda švil̃pį, kad apsistotų Klk. Buvo brukštės su švilpiais Ggr. Fabriko kitoks švil̃pis kaip garlaivio Klp. Jeibu šiandie švil̃pis traukinio girdėt, rytoj bus lietus Rz. Nestovėkit! Dar nebuvo švilpio! rš. Trumpais švilpiais įsakė sulėtinti greitį rš. 4. žr. 1 švilpukas 3: Paulė įlipo garvežio vidun, sucypino švilpį rš. Meluo[ja] [fabriko] švil̃pis – dar nėr dešimtos Krš. 5. S.Dauk, Kos123, Sut, KI302, BŽ526, Rtr, K.Būg, E, BzF186, LsB295, DŽ, NdŽ, KŽ, LKAI151(Šlu, Rsn) zool. juodgalvė sniegena (Pyrrhula pyrrhula): Švilpiai mikliai šokinėja, juokindami pelėdą LzP. Švilpẽlis LKAI151(Dr). Švilpùkas LKAI151(Tt, Jnk). 6. žr. 1 švilpikas 3: Po Jūzapo švil̃piai i čiauška DūnŽ. Jau ir švil̃piai greit parlėks Šauk. 7. Rsn bot. švendras (Typha): Čia tų švil̃pių daug Kin. 8. End, Šts euf. penis">penis: ^ Sudegė numai, i palikau kaip švil̃pis (be nieko, nuogas, plikas) Nv. Palikom kaip švil̃piai, be arklių Trš. ◊ kaĩp švil̃pis labai greitai: Ka pasiėmė mietą, ka išejo kaĩp švil̃piai pro duris! Trk. vė́jo švil̃pis Plt vėjavaikis.
2 švil̃pis, -ė smob. (2) 1. kas švilpia: Švilpiùkas J. 2. vėjavaikis, plevėsa: Tokiam švil̃piuo aš savo butos nepaduosu Šts. Švil̃pė buvo, švil̃pė ir tebėr Šts. Ko tu klausai to švilpio! Rs. 3. (neol.) kas tariamas su tam tikru švilpesiu (apie pučiamuosius priebalsius s, z): [Siaudžiai] švilpiai: s – z A.Baran.