svyrinėti reikšmė

Kas yra svyrinėti? svyrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, svirinė́ti Rtr, NdŽ, KŽ 1. Q118, R, MŽ, Sut, N, L į šalis krypuoti: Nieko nevalgęs, iš bado svyrinė́ja Š. Ar girtas, kad eini svyrinė́damas? Sdk. Arti jo svyrinėjo grandine velkinas lokys J.Jabl. O kiti jau su žiloms barzdoms svyrinė́jo K.Donel. Jaučiai badu kone stipdami ir svyrinėdami vos rėžo dirvą K.Donel1. Vaikai ir nesusipratėliai juokiasi, matydami girtuoklį svyrinėjant ir pargriūvant Vd. Gatvės buvo tuščios, tik kur ne kur matėsi besiskirstą iš restoranų svyrinėjančių įkaušėlių būreliai T.Tilv. Tu mums malką vyno davei, kad mes svyrinėjom RBPs60,5. Idant anys svyrinėtų ir puldinėtų kaip apsigėrę BPs107,25. Mano mergelė miego norėjo, miego norėjo, tik svyrinėjo kap žalia rūtelė vėjo pučiama (d.) Ndz. | Svyrinė́[ja] tavo vežimas, t. y. virstuliuo[ja] J. Krūva laikraščių ir žurnalų ant bagažinės svyrinėjo į vieną arba į kitą pusę J.Balt. | prk.: Jo šiaip drūta sveikata pradėjo svyrinėti Kel1881,274. 2. DŽ, KzR, Srj vaikštinėti krypuojant: Antis ramiai svyrinė́jo krantu NdŽ. Didelis ponas – svyrinė́ja po laukus ažupkalin rankas užsidėjęs, nieko nedirba Km. Svyrinė́ja patvartšaliais, kepurę ant akių užsimaukšlinęs, lyg musmirių prisiėdęs Skr. 3. prk. abejoti, svyruoti: Turėkime nesvyrinėjantį išpažinimą nusitikėjimo BtPvŽ10,23. Prie to nusitverkim kaipo prie drūtos lazdos, kad nesvyrinėtumbim ant savo slidžios kelionės Ns1852,1. \ svyrinėti; apsvyrinėti; atsvyrinėti; įsvyrinėti; išsvyrinėti; nusvyrinėti; pasvyrinėti; parsvyrinėti; persvyrinėti