tempimas reikšmė
Kas yra tempimas? tempìmas sm. (2) K, NdŽ, PolŽ137 → tempti: 1. Sut, Rtr, Ser, KŽ Abiejų dilbio kaulų išnirimai priekin pasitaiko retai, atitaisomi tempimù DŽ. Tempimas, distrakcija – žmogaus judamojo aparato gydymo būdas LTEXI262. Pjauna su dalgiu į akmenį smarkiu tempimù ir veiza, koki ugnis: jei balta – geras dalgis Šts. Tempimo įvadėlis PolŽ54. Atsparumas tempimui GTŽ. Tempìmo diagrama FzŽ56. [Motociklo] stipinai atsparūs tempimui, o ne lenkimui rš. | refl. NdŽ. ║ svarus, sunkus daiktas, dedamas kam tempti: O kai dėl kojos, tai taip ir pasakė: jai reikia uždėti tempimą I.Simon. 2. MLTEIII505 Norint gauti atitinkamo storio laidus, reikia juos tempti vidutinio ir smulkaus tempimo staklėmis sp. XX a. pr[adžioje] Belgijoje užpatentuotas lakštinio stiklo tempimo būdas LTEX414. 3. Ser, NdŽ → tempti 5. | refl. NdŽ. 4. → tempti 6: Net suka rankas nuo [karvės] tempìmo Klt. 5. → tempti 7: Nuvežtų, nereiktų tempti, senam tas tempìmas brangus Krš. | prk.: Tai, Dievuliau, gal ir visas žmogaus gyvenimas – tik sunkus naštos tempimas rš. 6. → tempti 8: Kuo didesnis kampas, tuo daugiau perkeliama audinių rando tempimo kryptimi ir tuo labiau sumažėja rando tempimas rš. 7. Ser → tempti 16. | refl. NdŽ. 8. NdŽ, KŽ → tempti 18: Dėlei vargingo padėjimo negal svietui parodyti, ką prakaitu ir proto tempimu pramanė A1885,358. 9. → tempti 19: Kaip bijo tokie [girtuokliai] tų tempìmų (visai nebijo)! Krš. 10. refl. NdŽ → tempti 28 (refl.). \ tempimas; aptempimas; atitempimas; įtempimas; ištempimas; nutempimas; patempimas; partempimas; pertempimas; pratempimas; pritempimas; sutempimas; užtempimas