tirtėti reikšmė
Kas yra tirtėti? tirtė́ti, tìrta, -ė́jo intr. Rtr, DŽ, KŽ 1. Srv, Žvr, Ps drebėti, virpėti: Jis visas tirtė́jo NdŽ. Tirta kūnas nušalęs J. Reikėjo ganyti, i viskas: pristosu pri medžio i tìrtu Šts. Kol tìrti kaip košeliena užšalus Rk. Teip šalta, net kiškos tìrta Nm. Iš to išgąsčio pakinkliai pradėjo tirtė́t Ėr. Kas jaučias kaltas, tam jau pakinkiai tìrta Vdžg. Į senatvę rankos tìrta Gs. Raugžlės ant kaktos tirtė́jo J.Jabl(Ilg). Riebūs, raudoni jo žandai tirtė́jo nuo kikenimo A.Vaičiul. Žandukuose tir tir tirtėjo gražutės duobelės Db. Sparneliai tik tìrta tìrta, ir nusibaigė viščiukas Krs. Oi tirta dreba bėras žirgas po manim stovėdamas LMD(Zp). Išgėriau devintą, širdis mano tirta LTR(Grš). ║ BŽ565 virpėti veikiant išorinėms jėgoms: Tirtėjo grūdingų avižų kekės J.Balt. Šalia javų lauko tirta vėjų išrengtas drebulynas rš. | drebėti, virpėti (apie balsą): Ji tirtančiu balsu tarė žodį po žodžio rš. 2. BŽ128 kam drebinant, judinant tarškėti, trinksėti: Už langų trinksėjo vežimai, stikliniai indai bufete nuolat tirtėdavo A.Venc. Palubėje nuo žingsnių tirtėjo sietyno karuliai rš. Bernas susyk kad pasileis kvatotis, net langai tirtėjo A.Vaičiul. \ tirtėti; ištirtėti; nutirtėti; pratirtėti; sutirtėti