trimitas reikšmė
Kas yra trimitas? trimìtas (germ.) sm. (2) K, NdŽ, trìmitas (1) Rtr, KŽ, trimỹtas (2) NdŽ 1. KII238, L, J.Jabl, Š, LVIV236, FrnW, MuzŽ varinis arba medinis pučiamasis muzikos instrumentas, turintis skardų tembrą: Triūbą pakeitę trimitù ne ką telaimėsime, nes abu tuodu žodžiu – vieno galo. Tr(i)ūba Lietuvon atkeliavo iš Gudo šalies, o trimitas – iš Vokios žemės K.Būg. Trimitas buvo daromas iš tiesaus nuolaidžiai išaugusio alksnio, klevo, liepos ar pušies medžio rš. Piemenys supranta, kuriam trimitas sako ir ką sako M.Katk. Pry tų dainų būdavo trimitai arba ilgos trūbos statinės iš medžių StnD33(komentaras). Tegu pilies aukštajam bokšte skardus trimitas suaidės B.Braz. Nuo visų aukštųjų bokštų sklido trimitų balsai J.Balč. Bajoras Knystautas pridėjo trimitą prie lūpų ir sutrimitavo A.Vien. Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota rš. Trimitą tą devė, mat po pirma jos raitas Jdr. Žirgas jo žvengia ir skamba trimitas A1884,305. Trimitai skamba ir būbnai ūžia Kel1862,210. Išgirdau būgnus bildančius, prūsų trimitus skambančius N31. Vario trimitė̃liai, misingės būgneliai, tie mane palydės, tie mane palinksmys LB13. Dabar klausysi, mano dukrytėlė, žalvarinių būgnelių, misingės trimitė̃lių JD858. Visa gi tauta girdėjo griausmus ir trimito skardą Skv2Moz20,18. 2. anat. ausies vamzdelis, jungiantis būgnelio ertmę su nosiarykle (tuba auditiva): Būgninę ertmę su nosiarykle jungia trimitas, kuris padeda suvienodinti oro slėgį abipus būgnelio LTEI471. Trimìto uždegimas MedŽ491. ◊ Jerichòno trimìtas apie labai skardų balsą: Subliovė Gintautas Jerichono trimitu Vaižg. trimìtą (trìmitą) varýti bartis, ginčytis: Galiu ir aš įsikišt, ir mes visos trys galim trìmitą varýt, ir vis tas pats ir tas pats Skr.
trimitas junginiai
- rytinis trimitas
- Ausies trimitas, Horacijus Trimitas