tuo reikšmė

Kas yra tuo? 1 tuõ adv. 1. K, NdŽ, FrnW, KŽ žr. tuojau: 1. L, Vlkv, Kal Tėvas tuõ duotum man pinigų J. Tai jau tuõ bus [mašina], gal pavėlino kelias minutes, a kai [p]Jrb.
2 tuõ prt. NdŽ, DŽ1; I, Sut pabrėžiant aukštesniojo laipsnio prieveiksmiu ar būdvardžiu reiškiamą požymį ar ypatybę: Aš tikiuosi, kad jie nesielgs su manim kaip su priešu, tuo labiau, kad aš jiems nelinkiu nieko pikto J.Balč. Tuo didžiaus šaukė kaip pasiutę: žudyk, nukryžiavok jį DP170. O kad išgirdo, jog jump kalbėjo žydišku liežuviu, tuo labiaus nutilo BtApD22,2. O anys tuo daugiaus šaukė Ch1Mt27,23. Šlovė apie jį tuo garsesnė buvo ir daug minių susirinko klausyt jo Ch1Luk5,15.
3 tuõ conj. porinio jungtuko juo (kuo) … tuo dėmuo, jungiantis gretinamas vienarūšes sakinio dalis arba gretinamus sudėtinių sakinių dėmenis: Juo didesnis maišas, tuõ daugiau mokesčio [už malimą] Grz. Kuo senyn, tuõ plepyn Mžš. Kiaulei juo gilesnės srutos laidary, tuo geriau M.Katil. Ir juo ilgiau žiūriu, tuo daugiau matau nepaprastų dalykų V.Bub. Meldžiuosi, idant meilė jūsų juo toliaus, tuo didžiaus skalsintųs BtPvP1,9. Kuo mes arčiaus Dievo būsime, tuo toliaus nuog mūsų priešinykai bus atremti DP587. ^ Juo katinas senyn, tuõ nagai aštryn KŽ; M. Juo jautis senyn, tuo ragai statyn Tr. Kuo ponėkas poniškesnis, tuo į šikšną panašesnis K.Saj. Juo mažiau miegosi, tuo ilgiaus gyvensi prš. Kuo aukščiaus užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite DP517.

tuo junginiai

• (tuo metu) kai, atsakyti (tuo pačiu), atsakyti tuo pačiu, baigtis tuo, egzistuojantis tuo pat metu, grįžti atgal (tuo pačiu keliu), juo daugiau ... tuo daugiau/mažiau, kuo mažiau... tuo mažiau/labiau, o tuo tarpu, pasitenkinti tuo, tuo (labiau, geriau), tuo (pat) metu, tuo atveju, tuo geriau, tuo metu, tuo momentu, tuo pat metu, tuo pačiu metu, tuo tarpu, turėsi susitaikyti su tuo, vykstantis/egzistuojantis tuo pat metu, šiuo/tuo atveju