tvenkti reikšmė
Kas yra tvenkti? 1 tveñkti, -ia, -ė KBII159, K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW; Q503, R, MŽ, N, M, E, L 1. tr. J, ŠT39 stabdyti tėkmę: Upis, ežerus, jei tie jus galėjo nu kruvinų neprietelių gynioti, pradėjo tvenkti, tujau upeliai upimis, prūdai ežerais tapo S.Dauk. | prk.: Prisispaudęs prie medžio, tvenkdamas atdūsį grobstė ausimis mėtomus priešais žodžius Žem. 2. tr. daryti vandens telkinį, pildyti ką vandeniu: Tvanką tvenkti J. Jurgis tvenkinį užsimanė tvenkti rš. Sniegas sparčiai tirpo, tvenkdamas vandens klanus rš. 3. tr. statyti (užtvarą, pylimą), tverti: [Gužučiai] tvenk persėdą, varžą pin Amb. 4. tr. NdŽ tvindyti, užlieti: Pievą tvenkiù J.Balč. 5. tr. Bgt kaupti į vieną vietą: Žmogus tarytai tvenkia savyje kūrybos galias Vd. | refl.: Čiurlena upeliukas, tvenkiasi kelio provėžoje vanduo sp. Tolumoje grumėjo perkūnija, juodi debesys tvenkėsi K.Saj. Debesys tik tveñkiasi, bus lietaus Alk. Ašaros tvenkėsi sesers akyse, o paskui nebeišsilaikė, pariedėjo iš abiejų J.Balt. | prk.: Širdy kažkas kirba, tvenkiasi, bet dar nežinojo kas rš. Nerimas krūtinėsna ėmė tvenktis rš. ║ refl. impers. kauptis debesims, niauktis: Tvenkias, bus lytaus J. Šalimis tveñkės tveñkės, i nusuko į šoną tą lytų Kl. Tik jau ateis lytaus – tiek tveñkiasi, tiek tveñkiasi Bgt. Būs lytaus: tveñkas tveñkas Lkv. 6. intr. impers. N, [K], KŽ skausmingai tvinkčioti, dilgsėti (kaupiantis pūliams); tvinkti. 7. tr., intr. daug gerti, plempti: Smarkiai tveñka tas žmogelis Žd. Telias tveñkia Žrm. \ tvenkti; aptvenkti; atitvenkti; įtvenkti; ištvenkti; nutvenkti; patvenkti; pertvenkti; pratvenkti; pritvenkti; sutvenkti; užtvenkti
2 tveñkti, -ia, -ė intr. ppr. impers. NdŽ, KŽ, Rsn; N, [K] slopiai kaitinti, šutinti, tvankinti: Toks tvankas, be vėjo, be nieko, ant vietos tveñkia Skr. Tveñka, būs lytaus Dov. Kad tvenkia, tai tvenkia, ak Dieve, Dieve! I.Simon. Tačiau ir be saulės buvo šilta, tvenkė prieš lietų sp. Didžiam tvankui tvenkiant, gesytojai neįveikė nieko ištaisyti LC1889,25.