užkilti reikšmė
Kas yra užkilti? užkìlti intr. 1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užkìlo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užkìlo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš. | Užkilo revoliucija Brš. | Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37. 2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užkìlo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu ..., lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231. ^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb. 3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užkìlę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts. 4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39. 5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135. 6. užpykti: Kad ans ant manęs užkìlo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts. \ kilti; atkilti; įkilti; iškilti; nukilti; pakilti; parkilti; perkilti; prakilti; prikilti; sukilti; užkilti