vainikuoti reikšmė
Kas yra vainikuoti? vainikúoti, -úoja, -ãvo tr. 1. K, I, M, J, Rtr, L, LL271,277, DŽ, NdŽ, KŽ, Sd, Akm, Kl, Užv, Šln, Jrb, Antš puošti gėlių ar žolynų vainiku: Nupinkit, seselės, rūtų vainikėlį, vainikúosim seselę paskutiniu karteliu (d.) Mrj. Vainikúoja mergelę prie tėtušio darželio JD1500. Mergiotės vainikúoja gaspadorių Skrb. Karves vainikuodavo par Sekmines: kad apipintos visos karvės Č. Vienas turės tą karvę, kitas vainikúos – nepasiduos anos vainikúojamos Lpl. Pintuvių vakarą vainikus nešdavo, tą kerčią vainikúodavo Kv. | refl. K, Rtr, L, NdŽ. 2. K, Rtr, L, LL263, DŽ, NdŽ, KŽ karūnuoti: Jogaila buvo vainikuotas Lenkijos karalium rš. Barbora buvo vainikuota karaliene, o Radvilos iškilo į galiūnus rš. Mūsų valdonai pakarnystėje lūkuruoja, iki jie iš aukšto vainikuojami bus TP1880,42. Dievas … juos su malone vainikuos Ns1832,4. | refl. Rtr, L: Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Mindaugui sutikus apsikrikštyti, popiežius pripažino jį Lietuvos karaliumi 1251 m., ir jis vainikavosi 1253 m. rš. Caras Lietuvos ir Žemaitijos valdonu nesivainikavo ir todėl teisės į ją neturįs LKXII403. 3. dėti vainiku, ratu: Iš apačios akmenus reikia vainikuot Rm. ║ juosti vainiku, ratu: Visą bokštą vainikuoja bendras su pastatu karnizas rš. Antrąjį aukštą vainikavo renesansinis karnizas rš. Paskutinį bokštų tarpsnį skaido aukštos arkinės angos, o stogelį vainikuoja ažūrinės smailės su pumpurais rš. 4. NdŽ prk. užbaigti, galutinai papuošti, išryškinti: Ypač pasakiškai atrodė viršutinė pilis, kuri vainikavo kalno viršūnę A.Vien. Bokštelius vainikuoja iš kaltos geležies padarytos vėjo rodyklės rš. Auštančio ryto aprašymas vainikuojamas plačiai besiliejančia lakštingalos daina rš. Tikimės, kad Išganytojis savo darbą vainikuos Ns1848,1. ^ Pabaiga (užbaigtas darbas, kūrinys) vainikuoja ST235. \ vainikuoti; apvainikuoti; atvainikuoti; išvainikuoti; nuvainikuoti; prisivainikuoti; suvainikuoti; užvainikuoti