vaistytojas reikšmė

Kas yra vaistytojas? váistytojas (-is; N, [K], -us), -a smob. (1) NdŽ, KŽ, vaistýtojas (1) KŽ 1. Sut, VŽ1905,204(Bs) gydytojas: Gydytojas, vaistytojas SD131. Ji gi buvo tas vienas kaimo medikas ir vaistytojas Vaižg. Tujaus išmintingą vaistytojį, arba gydytojį, pavadink S.Dauk. Retai šaukiasi vaistytojo A1886,172. Vieną sykį apsirgo tas jų tėvas, o vaistytojai jau jam atsakė gydymą – jau reiks mirt! BsPIII157. Kaip gali váistytojas žaizdą ižgydyt, kurios ligonis gėdis parodyt? DP122. Nereikia sveikiemus vaistytojo …, bet ligotiemus DP514. Eini ligotas váistytojop DK151. Kiek yra váistytojiep, jisai atėjo gydytų sergančiųjų, negalinčių DP243. Žmogus …, kad kūnas negalę kokią turi arba yra pažeistas, tuojaus kaip primanus ieško vaistytojų, kurie jį gydytų SPI247. Nuog váistytojaus (paraštėje gydytojo arba liekoriaus), kuris mane galėjo ir mokėjo ižgydyt, dažnai ir tankiai sergąs atstodinėjau DK143. Bet jis nė ligoje savo neieškojo Pono, liš barbierius (paraštėje vaistytojus) BB2Krn16,12. | prk.: Váistytojop dūšių mūsų tekėkime DP478. Nebėgi pri to dangiško vaistytojaus, idant tave išgydytum Jzm. ^ Žmonėms nesergant, vaistytojai raukosi LMD(Mc). 2. V.Kudir, KŽ žr. vaistininkas 1: Rūminis vaistytojas S.Dauk. \ vaistytojas; išvaistytojas