vėdlauti reikšmė

Kas yra vėdlauti? 1 vėdláuti, -áuja, -ãvo DŽ, NdŽ, KŽ, Kv, vedláuti, -áuja (-áuna Ds), -ãvo DŽ, NdŽ, KŽ, vẽdlauti, -auja, -avo Prk 1. tr., intr. G120, FrnW, KŽ ieškoti žmonos, vesti: Ką gi vedláusi, kad pinigų nėr Ds. ^ Nu čia jau velnias pačią vėdláu[ja] (vėjas stogą ardo)! Krtn. | refl.: Australų paprotis vėdlautis moters gali būti pavyzdžiu Vr. 2. tr. P.Skar, DŽ, NdŽ, Kv, Prk lydėti jaunąją į vyro namus, būti vedliu: Vėdliai marčią įsodino į ratus su jaunomis mergaitėmis ir vėdlavo ją į numus jaunojo S.Dauk. Vedlauti būdavo stengiamasi tamsoje, kad jaunosios kas neapraganautų MLTEIII724. Vėdlaujant marčią į vidų, prie slenksčio gulėjo pamesta ražė šluota I.Simon. ^ Pro žiūrėnus, pro ragėnus į smaukos dvarą dundulis marčią vedlavo (šukos) LTR(Skd). 3. tr. NdŽ, FrnW gabenti: Kunegai par bažnyčias žmonėms užsakė vėdlausiant šventus kaulus į bažnyčią M.Valanč. Įsimaišę pagaliau į muštynes ėmė vėdlauti po vieną susikruvinusius karžygius laukan LzP. \ vėdlauti; įvėdlauti; išvėdlauti; nuvėdlauti; pavėdlauti; parvėdlauti
2 vė́dlauti, -auja, -avo tr. 1. taršyti, velti, draskyti: Ve, šuo maišą vė́dlauja – bėk atimt Slv. Neduok kačiukams siūlų vė́dlaut, paskui neištaisysi Slv. 2. stengtis įveikti, nugalėti: Manasis jį kaip šiltą vilną vė́dlauja Snt. O, jau jis aną vė́dlauja, tai paris (įveiks) tuojau Plk.