vėrimas reikšmė

Kas yra vėrimas? vėrìmas sm. (2) DŽ, NdŽ, vėrìmasis (1) NdŽ, vė́rimas (1) Rtr, KŽ, vė́rymas (1) 1. NdŽ, KŽ → verti 1. 2. → verti 3: Šono vėrìmas NdŽ. 3. → verti 4: Toks vė́rimas pasidaro – nervai širdies būt esant Žlb. Turėjau vė́rimą kaulų Šts. Vėrimo žolės Q506. 4. NdŽ → verti 6: Tum [siūlo] vė́rimu priveržk (tvirčiau prisiūk) guzeką i mun – ištrūks Krš. 5. NdŽ, KŽ, KlK6,46, PolŽ1201 → verti 7: Blaka – vė́rimo klaida DūnŽ. Penkių sortų vėrìmas: i šešianyčiais, i aštuonianyčiais, visokiais Klt. Ausdavo gi va aštuonianyčius dimus, matai, vėrìmas kitoks Kp. Kai per aštuonias nytis audžia, jau kitoks raštas, kitoks vė́rimas buvo Plv. Vė́rimas [lamstų] toks pat, tik nintis reik varinėti Jdr. Tas pats vėrìmas, tik kitap austa Kt. Pasidaro eglikium [audeklas], vėrimè tę kažkaip padarydavo Bsg. Maž klaida vėrimè padaryta, ka raštas neišeina Aln. 6. NdŽ, KŽ → verti 8. | refl. NdŽ. ◊ neĩ už šū́do vė́rimą nelaikýti Vlkv nevertinti, niekinti. vỹžos (vỹžo Dkš) vė́rimo (vė́rymo Dkš) never̃tas prastas, netikęs: Ir šį sykį mane aplošė. Ir liko mano kelionė vyžos vėrimo neverta rš. \ vėrimas; apvėrimas; atvėrimas; įvėrimas; išvėrimas; nuvėrimas; pavėrimas; pervėrimas; pravėrimas; prisivėrimas; suvėrimas; užvėrimas