vilkadantis reikšmė

Kas yra vilkadantis? 1 vilkadañtis sm. (2) Gdl, Plv, Trgn, Aln, Lp, Švnč, vil̃kadantis (1) Dg, Dv, Nč; E(Sml) smailus, trukdantis kramtyti, ėsti (ppr. nesveikas) dantis, iltis: Arkliams kartais išauga vilkadančiai – juos nukapoja Šl. Galbūt mūsų arklys daug vilkadančių turi, kad negali ėst Dglš. Išmušk jam (kumeliukui) vil̃kadančius, tai galės ėst Alk. Reikia išlaužt paršui vilkadañčiai, tai ir ės Ds. Vil̃kadančiai ilgi, aštri, juodi, replėm juos laužom Ign. Paki vilkadančiùs ištąsiau paršeliam Klt. Reikėtų išlaužyt paršeliam vilkadančiùs Sdk. Šiandie reikia paršiukam vilkadañčiai iškapot Al. Kad pavogtas arklys parbėgt namo, reikia išmušus vilkadančius tvarto slenkstin išgręžt ir tę jiej užkalt LTR(Srj). Vilkadančius sukala į tvarto durų ušoką LTR(Vl). | Jam vil̃kadantis išdygo, tai tokis piktas [žmogus] Vrn.
2 vil̃kadantis, -ė smob. (1), vilkadañtis (2) 1. kas su nesveikais dantimis: Nuspirkau tokį arklioką, ogi vilkadančio esama Pnd. 2. kas su ilgais, dideliais kaip vilko, dantimis: Vil̃kadantis graužia kaulą Kb. 3. prk. kas negražiai kalba: Vienas tas vilkadañtis toks tebuvo Jdr.
3 vilkadantis, -ė adj. sudėtas ne lygia eile, o pakaitomis, vieną pro kitą prakeičiant: Tekinio ratpėdžiai yr pražinginiai (vilkadančiai) Šts.

Ką reiškia žodis vilkadaržis? Visi terminai iš raidės V.

Draugai