žiaugsėti reikšmė

Kas yra žiaugsėti? žiáugsėti, -i (-ėja, -o), -ėjo KŽ, žiaugsė́ti, žiáugsi, -ė́jo žr. žiaugčioti: 1. Rtr, Rk, Jnš, Alv Vaikas žiáugsi, t. y. vemti nori, verčia vemti J. Kai ankišė doktorius šaukštelį gerklėn, tai kai pradė[jo] žiáugsėt, net apsivėmė Ml. Jis pradėj[o] žiaugsė́t, vemt Srj. Katinas prisiryja paukščių su plunksnom, o paskui žiáugsi Všk. Busilas, prinešęs varlių ir gyvačių sa[vo] vaikam, žiaugsi kap girtas Vlk. Ko čia žiáugsai kaip katinas, varlę suėdęs Krš. Žiáugso kai varlę prarijęs LTR(Vdk). Kad duosiu, tai tris dienas žiáugsėsi Šl. Katė žiáugsėja, bus dargana Pc. Muštravojo, pležino, kol kumelė pradėjo žiaugsėt LTR(Al). 2. Kad pradėjau žiáugsėt, net ašaros iž akių byra Drsk. Nuog ryto žiaugsiu: gėriau vandens – vis tiek Onš. 3. žr. žiaugčioti 4: Čia ir žiaugsėsi visą laiką, nebenustosi, nebeturi darbo? Lnkv. 4. žr. žiaugčioti 6: Tegu velniai tą šunytį, žiáugsi ir žiáugsi visą naktį Paį. Šuniukas žiáugsėjo žiūrėdamas ant sodą Ėr. Pažiūrėk, ko tas šuva kieme taip žiáugsi Sdb. 5. intr. prk. keikti, plūsti: Kas mėgins žiaugsėti, kad lietuviai nepagimdė daug vyrų, kurie savo išmintimi, mokslu ir darbais pasidarė garsingais? A1883,154. \ žiaugsėti; atžiaugsėti; pažiaugsėti; sužiaugsėti