žiu reikšmė

Kas yra žiu? 1 žiù interj. RŽ, NdŽ, DŽ1, Krč, Žml, Jnšk, žiū̃ RŽ, NdŽ, DŽ1 1. sakoma atkreipiant dėmesį: Žiù, kaip tau išėjo su tais linais, ir parduok tu man teip pigiai Ps. Žiù, katro gi piniginę palikot? Slm. Žiu – jau ir čia ariama Kp. Žiū, mano languose šviesa J.Dov. Žiū, kad geria! Gerk, gerk – aš vėl atnešiu! J.Paukš. Žiū, kur gūžtą įsitaisius [višta] P.Trein. Žiu, Juliukas ateina – pasakis ką Grž. Žiū̃, Petrai, kas ten važiuoja Ds. Žiū̃! Vanagas gaidį peša! Krkl. 2. sakoma reiškiant nustebimą: Žiu, kad tu, kas čia pasidarė?! Grž. Žiū, ir krautuvės atdaros, tačiau apsipirkimo galimybės lygiai menkos M.Katil. Žiū žiū! Toks nykštukas dar drįsta mane plūsti! rš. Aš saviškius nuo mažens dirželiu auklėjau, o žiū kokie žvejai išaugo rš.
2 žiù interj. 1. Vkš, Gršl, Grk, Skr, Gs, Krok, Lkš, Plv, Trgn kartojant šaukiamos žąsys ar žąsiukai: Žiu žiu žiu žiu, žiuteliai, žąseliai! Ll. Žiu žiu žiu, žąsyteliai, muno maželiai Slnt. Žiu žiu žiu, žiu žiu žiu, žąselės, namo Všt. 2. Gs kartojant nusakomas šnarėjimas, tylus traškesys: Tik prikrovėm uores, daržinėn įvažiavom, žiù žiù žiù i pradėjo šnioryt Mžš. Tiek eina to ugnelė žiù žiù žiù Grv.