žiudrus reikšmė

Kas yra žiudrus? žiudrùs, -ì adj. (4) Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ 1. žr. žiaudrus 2: Rankos, nuo darbo nupleikatojusios, nuskeldėjusios, yra žiùdrios J. Žiudrùs toks popieris kam pavalyti Rdn. Šiautuvas [staklėse] tura būti slydus, o ne žiudrùs Štk. Toks žiudrùs tas palitas Ms. Pakulinis, labai žiudrùs audeklas DūnŽ. Tie lapai tokie žiudrì Žd. Atsiguliau, misliau, ka guliu ant dyguliais – tokie žiùdri buvo tie marškiniai Všv. [Tėvas] apkabino ją (dukterį) ir žiudria, nudirbta ranka paglostė jos veidą LzP. Tokios žiùdrios pasižiūrėti, o minkštos pačiupinėti [vilnos] Lk. A muilas negeras buvo, a kas, bet plaukai žiudrì tokie Sd. Tų paprastų [avių] yr žiùdrios vilnos, o angelskinė gera vilna Plt. Vilnų liekai y[ra] žiudrì, o siūlai būs pasišiaušę Ggr. Tie ano plaukeliai yr žiudrì KlvrŽ. Žiudrùs siūlas yra gurgždąs Šts. | prk.: Muno akys tokios žiùdrios, kaip smilčių pribertos Eig. 2. žr. žiaudrus 3: Blogai sumalti – žiudrì miltai Varn. 3. nemalonus klausyti, šaižus: Žiudrus šeimininkės juokas nutraukė Martos svajones LzP. Žiudrus pelėdos riksmas pabudino Marytę iš to keisto apsvaigimo LzP. žiudriaĩ adv.: Nuplyšėlis susijuokė kaip tai žiudriai LzP.