žybsėti reikšmė
Kas yra žybsėti? žybsė́ti, žýbsi (žýbsia), -ė́jo intr. Rtr, RŽ, DŽ1, KŽ 1. NdŽ, Lp tarpais smarkiai šviesti, švysčioti, plyksėti: Ka ėmė pliskyt, tik ugnys žýbsi Gs. Po arklio kojų žýbsi kiburkštys Š. Kas te klaime žýbsi? Ds. Rytuos žýbsia, audra (nj.) ateina Skp. Žaibai visuos šonuos žýbsi Ds. O laumės juosta ties į tolį nuslinkusiu, vis dar žybsinčiu ir grūmojančiu debesiu, spindėjo nuostabiai graži A.Vencl. Tik dagties žarija kurį laiką žybsėjo, kaip tolstantis žiburėlis neperregimas nakties tamsybėje J.Avyž. Jie (lėktuvai) artėja ne per didžiausiame aukštyje, nuolaidžiai smigdami žemyn, ir iš jų sparnų pradeda žybsėti ugnelės M.Katil. Regi anapus debesų žybsinčią žvaigždę Blv. | prk.: Žybsi gadynės naujos žvaigždelė rš. Gyvenimas senų gadynių žybsi per angą dainos LTI340(J.Šliūp). 2. tarpais blykčioti, žybčioti: Ant rugienų žýbsi rasos NdŽ. Atžariai šypsojosi žybsėdamas dantimis rš. Žybsi vaivorykšte sustingę vidurdienio varvekliai eigulijos pakraigėje rš. 3. prk. tarpais ryškiai išreikšti kokį nusiteikimą (apie akis): Cigaretės šviesoje piktai žybsėjo įkritusios akys J.Avyž. Iš pykčio akys žybsi V.Mont. Akys žybsi netikėtai didžiu džiaugsmu Vaižg. Akys juodos kaip angliukai, tik žýbsi Krč. Akys stiklinės [ligonio], jau ne mūsų, žýbsi žýbsi – ilgai negyvens Sur. \ žybsėti; atžybsėti; išžybsėti; nužybsėti; pražybsėti; sužybsėti